Mūšio lauke sužeidė Čapajavą. Paguldė jį į ligoninę, pajungė vamzdelius, šlangeles deguonies. Guli reanimacijoje. Ateina Petia adjutantas aplankyti. Atsisėda šalia, kalbina savo vadą. O tasai rankom mojuoja, žiopčioja. Petia ir sako: – Suprantu, vade, sunku kalbėti. Imkit popieriaus ir parašykit, ka norėjot pasakyti. Tasai paima, parašo ir numiršta. Petia susijaudinęs išeina iš ligoninės, o lauke laukia visi būrio draugai. Jis ir sako: – Visu mūsų liūdesiui, mirė vadas, bet prieš mirtį parašė atsisveikinimo laiškelį. Jį ir perskaitysiu. Ir atvertęs skaito : „Asile, nulipk nuo šlangos! „. (Anekdotą atsiuntė Vainius Kalinauskas, jaunųjų žurnalistų mokykla)
