Pinigai ir demografija (Rievės. 2024-01-05)

Anykščių rajono savivaldybės taryba paskutiniame praėjusių metų posėdyje nusprendė iš rajono biudžeto 2024-aisiais kiekvieno naujagimio tėvams skirti po 500 eurų. Populizmas? Taip. Visiškai tiesmukas ir nemaskuojamas. Tiesa, aš pats net neabejodamas būčiau pritaręs tokiam populistiniam sprendimui.
500 eurų išmoka gimstamumo nepadidins. Ir 5000 nepadidintų. Panaršiau internete ir neradau nei vieno informacijos šaltinio, kuriame būtų nurodyta, kad tokia ir tokia šalis taikė tokį ar kitokį gimstamumo skatinimo receptą ir jis buvo veiksmingas. Stipri valstybės parama naujagimių tėvams kartais turi momentinį poveikį, tačiau distancijoje demografinės kreivės vis tiek nulinksta į apačią.

Lyg ir paradoksas, tačiau absoliutus dėsningumas, kad kuo turtingesnė šalis, kuo didesnės socialinės garantijos, tuo gimstamumas mažesnis. Žvelgiant į statistines lenteles matyti, kad demografinė situacija kiek geresnė tose valstybėse, kurios buvo kolonijinės, kurios atviros imigrantams. Politiškai ar geografiškai uždaresnėse, turtingose šalyse (pvz., Japonija) gimstamumas ypač mažas. Tad bendras žemės gyventojų skaičius auga tik trečiojo pasaulio sąskaita.
Lietuvoje didžiausias gimstamumas buvo praėjus 15 metų po karo. Augimas logiškas – vietoje išžudytų vyrų užauga nauja karta, atsirado saugumas, šiokia tokia materialinė gerovė. Tačiau dar po dešimtmečio, apie septyniasdešimtuosius viskas buvo tik geriau, bet gimdymų mažėjo.

Dar viena keista tendencija, kad ir 2022-aisiais Lietuvos kaime gimstamumas buvo kiek didesnis nei mieste. Vargas kaime pro tvorų plyšius styro, bet moterys gimdo.
Išeitų, kad lyg ir teisus mūsų meras Kęstutis Tubis, aiškinęs, kad skyrę vienkartinę 500 eurų išmoką paremsime ne pačią, švelniai tariant, gražiausią visuomenės dalį. Ir ne kūdikio kraitelei tos lėšos bus panaudotos, bet bambaliams.

Visgi yra begalė bet… Daugelis iš mūsų keiksnoja valdžią, kad ji skiria įvairią paramą tiems asmenims, kurie yra visiški degradai, kurie piktybiškai stengiasi išvengti bet kokio darbo, kurie viską, ką gauna iš valstybės, prageria. Tačiau kaip segreguoti, kurie viską, o kurie ne viską prageria, kurie piktybiniai, o kuriems realiai gyvenimas nesusiklostė… Galų gale, kuri dalis pijokų, jei iš jų atimsi pašalpas, mes gerti ir pradės dirbti. Vogs vištas ir gers toliau…

Žvelgiant į santykį valstybė – pilietis, išskirčiau tris žmonių grupes. Viršutiniam, labai plonam sluoksniui joks valstybės dėmesys nėra reikalingas. Jei tavo šeimos mėnesio pajamos yra 20 tūkstančių eurų, išsispręsi ir vaikų auginimo, ir senelių priežiūros klausimus. Apatinį sluoksnį, kuris taip pat nėra toks didelis, kaip kartais įsivaizduojam, taip pat vargu ar kas pakeis.

Visgi didžioji dauguma žmonių yra per vidurį tarp to dangaus ir pragaro. Nepragers jie 500 eurų išmokos kūdikiui, ir nebus jiems ant tokios sumos nusispjauti.
Dar ir dabar pirmą kartą einantys lankyti kūdikių neša dovanas. Per vestuves ir jubiliejus dovanojami „vokeliai“. Kažin, ar kas nors „ženijasi“ tam, kad prasigyventų iš vestuvininkų dovanų.

Tų 500 eurų kūdikių tėvams gal nevadinkim gimstamumo skatinimu. Vadinkim mokesčių mokėtojų dovana tėvams. Man ir 1000 būtų negaila. Juolab, kad duok Dieve, 2024-aisiais sulauksime bent 100 „adresatų“. Pagal dabartinį dovanos dydį mes, visi anykštėnai, visų rajono naujagimių sveikinimui po 2 eurus „susimetame“.
Rajono, šalies ir Europos Sąjungos lėšomis maitinasi dešimtys tūkstančių tranų. Vieni už valdiškus pinigus muša gongus, kiti leidžia niekam nereikalingas knygas, treti – sinchronizuoja menstruacijas. Labai dažnai iš projektų ir juose numatytų veiklų naudos gauna tik tie, kurie tiesiogiai gauna pinigus.

500 eurų išmokas už kūdikius gaus tik tie, kurie šių lėšų nusipelnė. Net ir tie, kurie pragers… Gal kažkurioje prasigėrusioje šeimoje gims naujas Einšteinas ar bent Edisonas. Čia, aišku, perlenkiu. Negims Anykščiuose nei Einšteinas, nei Edisonas. Bet kiek tarp mūsų, jau seniai gimusių, yra kilę iš grafų. Arijai, atsiprašant…