Būstą nuomotis ar imti iš banko paskolą ir įsigyti savo namus? Ekspertų teigimu, iš finansinės pusės labiau apsimokėtų ryžtis nuosavo būsto įsigijimui, tačiau nuosavų namų įsigijimas nebūtinai visiems yra palankiausias sprendimas.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ duomenimis, per metus būsto nuoma pabrango visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Palyginus su 2020 metais, šiemet nuomojamo būsto kaina išaugo dešimtadaliu. Pavyzdžiui, Vilniuje standartinio 2 kambarių buto nuomos kaina padidėjo 7 proc., kituose miestuose augo kiek sparčiau (Kaune 11 proc., Klaipėdoje – 9 proc., Šiauliuose – 12 proc.) Labiausiai per pastaruosius metus 2 kambarių buto nuomos kaina išaugo Panevėžyje – net 25 proc.
Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės vadovo Tomo Sovijaus Kvainicko, 2020 metais dėl pandeminės situacijos Vilniuje ir Kaune būsto nuomos kainų augimas buvo sustojęs, o kai kur – kainos net mažėjo. Tačiau šiemet atsigavus ekonomikai ir gyvenimui sugrįžus į įprastas vėžes nuomojamojo būsto paklausa atsigavo ir kainos šoktelėjo, kompensuodamos prarastą augimą 2020 metais.
„Inreal“ duomenimis būsto įsigijimo kainos šiemet augo 20 proc. – didėjo visų naujos statybos būsto klasių kainos, taip pat sparčiai brango ir senesnės statybos būstas. T. S. Kvainickas prognozuoja, kad artimiausiu laikotarpiu būsto kainos neturėtų mažėti. „Tikėtina, kad atpigus statybų medžiagoms, plėtotojai galės sumažinti galutinę būsto kainą, tačiau esamas pasiūlos ir paklausos santykis bent jau artimiausiu metu lems, kad šio kainų mažėjimo greičiausiai bus bandoma išvengti. Tikėtina, kad būsto kainos išliks panašiame lygyje, kokios jos yra dabar“, – teigė analitikas.
Kada geriau pirkti?
Sprendžiantiems dilemą – būstą nuomotis ar įsigyti – svarbu įvertinti, kuris variantas bus finansiškai patrauklesnis. Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė pabrėžė, kad atsižvelgiant į statistinius duomenis, akivaizdu, kad nuoma nuolat brangsta, o įsigijus turtą su būsto paskola, gali keistis tik kintama paskolos palūkanų dalis.
„Būsto paskolų palūkanos yra rekordiškai žemame lygyje, ir be abejonės ateityje gali kilti, tačiau vertinant ilguoju laikotarpiu jos gali tiek ir pakilti, tiek ir vėl grįžti į dabartines, kai tuo tarpu būsto nuomos tendencija – kainų augimas. Todėl žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, palankiau vertinčiau būsto įsigijimą nei nuomą“, – sakė D. Kalvaitienė.
Būsto pirkimas labiau apsimoka, jei asmuo planuoja tame būste gyventi ilgiau, nes nuomojantis rizikuojama, kad būstą gali palikti dėl nuo pačio asmens nepriklausančių veiksnių, kai tuo tarpu už būsto kreditą įsigyto turto išlaikymas priklauso tik nuo pačio asmens galimybių.
Dabartinėje nuomos rinkoje vis dar vyrauja būstus nuomojantys fiziniai asmenys, kurie dažnai nuomojamą turtą laiko laikinu papildomu pajamų šaltiniu (dažnai tai paveldėtas ar antras šeimos turtas) ir pasikeitus šeimos situacijai, pakilus turto kainoms nusprendžia turtą parduoti ar perleisti šeimos nariams, o kadangi nuomos sutartys dažniausiai sudaromos metams su galimybe nutraukti prieš 3 mėn. pranešus iš anksto, tai reiškia, kad gali tekti greitai ieškotis kito būsto. Tokia situacija ypač sudėtinga turint nepilnamečių vaikų, nes ieškant naujo būsto gali tekti taikytis ir prie darželių ar mokyklų lokacijos.
Pasak D. Kalvaitienės, ši situacija turbūt galėtų pasikeisti tik į nuomos rinką atėjus didesniam kiekiui tokių nuomotojų, kurie į nuomą žiūrėtų kaip į ilgalaikį verslo modelį ir nuomininkai būtų ramesni bei nepriklausytų nuo pasikeitusios nuomotojo šeimyninės ar finansinės situacijos.
Kada nuomotis?
D.Kalvaitienė pabrėžė, kad nuomą pirmiausia rekomenduotų tiems žmonėms, kurie nėra tikri dėl savo pajamų stabilumo ateityje – nuomojamą būstą galima pakeisti gana greitai, o turint būsto kreditą šis procesas jau sudėtingesnis.
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas pažymėjo, kad atsakymą į klausimą „pirkti ar nuomotis“ dažniausiai nulemia individualios žmogaus aplinkybės. Jeigu gyventojas planuoja, kad jo šeimyninė padėtis, šeimos narių skaičius, pajamos, profesinė padėtis artimiausiu metu (per artimiausius vienerius – trejus metus) keisis, įsigyti būstą gali būti neracionalu, nes pasikeitus minėtoms aplinkybėms, būstą gali tekti keisti, o tai reikš tarpininkavimo mokesčius, notarinius įkainius, paskolų sutarčių mokesčius ir kitas ganėtinai nemažas išlaidas.
Būstą įsigijus trumpam ir jį pardavus nesant reikšmingo kainos pokyčio, būsto pakeitimo išlaidos tampa didesnės nei per trumpą laikotarpį įgyta finansinė nauda iš turto. Taip pat būsto neapsimoka įsigyti, jei pasiūloje esantys variantai neatitinka pirkėjo poreikių, ir toks pirkinys gali būti laikinas, t.y. lems pakeitimo išlaidas artimiausioje ateityje.
