Darbdaviams, pirmą kartą įdarbinsiantiems jaunus žmones, nereikės už juos mokėti socialinio draudimo mokesčių. Vyriausybė tikisi, kad tai pagyvins šalies darbo rinką ir leis joje lengviau įsitvirtinti jaunimui, kurio nedarbas šiuo metu siekia apie 30 procentų.
Darbdaviams, pirmą kartą įdarbinsiantiems jaunus žmones, nereikės už juos mokėti socialinio draudimo mokesčių. Vyriausybė tikisi, kad tai pagyvins šalies darbo rinką ir leis joje lengviau įsitvirtinti jaunimui, kurio nedarbas šiuo metu siekia apie 30 procentų.
Kol kas neaišku, ar pirmą kartą įsidarbinančiam jaunimui bus taikomas nulinis socialinio draudimo mokesčių tarifas, ar socialinio draudimo įmokas už darbdavius mokėtų valstybė. Planuojama, kad tokia mokestinė lengvata būtų taikoma tik pirmuosius darbo metus.
„Įdarbinamam jaunimui būtų galima faktiškai netaikyti socialinio draudimo mokesčių prievolės arba tas prievoles dengti valstybės sąskaita”, – po Vyriausybės pasitarimo žurnalistams sakė Premjeras Andrius Kubilius.
Pasak Ministro Pirmininko kanclerio Deivido Matulionio, kiek reikėtų valstybės lėšų, jei būtų nuspręsta dengti jaunų žmonių socialinio draudimo mokesčius, sunku suskaičiuoti, nes kuo daugiau žmonių bus įdarbinta, tuo mažiau pinigų reikės bedarbių pašalpoms, be to, išaugtų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimas.
Planuojama, kad tokia mokestinė lengvata būtų taikoma pirmą kartą įdarbinamiems, 18-24 metų amžiaus gyventojams. Dar neaišku, ar lengvata būtų taikoma tik darbdavio, ar ir darbuotojo mokamai socialinio draudimo mokesčių daliai.
Nedarbo mažinimo būdų ieškanti Vyriausybė taip pat nusprendė, kad įdarbinimo paslaugas efektyviau teiktų ne Darbo birža, o privačios bendrovės. Tiesa, konkretus tokios veiklos modelis dar nėra nustatytas.
Be to, pasak D. Matulionio, planuojama efektyviau išnaudoti viešuosius darbus. Ministro Pirmininko kanclerio teigimu, dalyvavimas viešuosiuose darbuose būtų labiau privalomas, nes šiuo metu net ir bedarbiai tokių darbų lengvai atsisako.
Vyriausybė taip pat planuoja darbo santykius padaryti lankstesnius. Numatoma, kad bus įvesta suminė darbo laiko apskaita.
„Žmogus per savaitę turėtų dirbti ne daugiau kaip 48 darbo valandas, bet yra naikinama 8 valandų darbo diena. Kitaip tariant, jeigu yra būtinybė, per dieną galima dirbti 12, 10 ar 8 darbo valandas, bet per savaitę turi susidaryti ne mažiau kaip 40 darbo valandų, o su viršvalandžiais – ne daugiau kaip 48 valandos”, – aiškino D. Matulionis.
Taip pat planuojama suvienodinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį. Apie atleidimą darbdavys turės įspėti prieš du mėnesius. Šiuo metu kai kurių socialinių grupių gyventojams apie atleidimą privaloma pranešti anksčiau.
