Po kultūros projektų įvertinimo – ne tik euforija, bet ir nusivylimas

Lietuvos kultūros taryba šiais metais neskyrė dalinio finansavimo jau dešimt metų Anykščių kultūros centro organizuojamam lietuviškų teatrų festivaliui „Artimi“, be finansavimo liko ir Kurklių, kurie šiemet yra paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine ir švenčia 500 metų miestelio jubiliejų, bendruomenės projektas „Kur? Kurkliuose kurk“ bei Pasaulio anykštėnų bendrijos projektas „Chorinės muzikos edukacinė programa „Tyla garse“.
Iš viso Anykščių rajone įgyvendinamiems projektams, atsižvelgdama į Utenos apskrities regioninės kultūros tarybos išvadas, Lietuvos kultūros taryba skyrė 134 tūkstančius 700 eurų.

Anykščių rajonui – trečdalis regionui numatytų lėšų

Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus gavo dalinį finansavimą visiems keturiems įstaigos pateiktiems projektams.

Pagal prioritetą „Kultūrinės inovacijos“ A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus projektas „A. Baranausko klėtelei – 200“ įvertintas 71,10 balo ir gavo 12 tūkst. eurų.
Pagal prioritetą „Kultūros edukacija“ muziejaus projektui „Niūronių sodžius: iš lauko ir vidaus“, surinkusiam 80,11 balo, skirti 3 tūkst. 100 eurų, o projektui „Vorutos piliavietės gyvastis“, įvertintam 77,77 balo, skirti 6 tūkst. eurų.
Pagal prioritetą „Kūrybinės patirtys“ muziejaus projektui „JUNGTYS-26. Lietuva–Ukraina“, surinkusiam 80,24 balo, skirti 9 tūkst. eurų.
Kalbėdamasi su „Anykšta“, muziejaus direktorė Audronė Pajarskienė visų pirma akcentavo, kad gautas dalinis finansavimas padės paįvairinti Šeimyniškelių piliakalnio komplekso veiklas. Komplekse žadama plėsti edukacinių veiklų pasirinkimą, o Arklio muziejuje žadama tęsti tokių tradicijų, kaip šienapjūtė ar rugiapjūtė, puoselėjimą.
Minint muziejaus šimtmečio jubiliejų, už gautas projektines lėšas per Anykščių miesto šventę muziejininkai šalia Antano Baranausko klėtelės planuoja pristatyti skulptoriaus Mariaus Zavadskio sukurtą bronzinį bareljefą, skirtą rašytojams Antanui Vienuoliui-Žukauskui ir A. Baranauskui.

Taip pat numatyta A. Baranausko kūrinio „Kelionė Petaburkan“ inscenizacija, kurią kurs režisierius, kurio pavardė dar neatskleidžiama, dokumentinio filmo sukūrimas apie A. Baranauską, Antaninių šventimas su naujomis formomis ir kita.

Muziejaus direktorė A. Pajarskienė sakė, kad po Lietuvos kultūros tarybos paskirstyto dalinio finansavimo kultūriniams projektams anykštėnai turėtų likti „pakelta galva“.
„Trečdalis pinigų iš Lietuvos kultūros tarybos atitenka Anykščiams. Tai didžiausias pasiekimas. Kai nuvažiuoju į kitus rajonus, sako: „Ir vėl susišlavėt visus regiono pinigus.“ Tai tokios tendencijos“, – kalbėjo A. Pajarskienė.
Pasak pašnekovės, sėkmę dėl projektų finansavimo pirmiausia atneša projektų originalumas.
„Projektą parašyti yra nelengvas uždavinys. Iš tikrųjų sudėtingas. Džiaugiuosi, kad Anykščiuose turime žmonių, kurie sugeba juos parašyti kūrybingai.

Nežino, kodėl finansavimas neskiriamas teatrų festivaliui

Anykščių kultūros centras gavo dalinį finansavimą keturiems projektams iš šešių pateiktų.
Pagal prioritetą „Kultūrinės inovacijos“ projektas Tarptautinė edukacinė stovykla–festivalis „Troškimai“ įvertintas 79,11 balo ir gavo 19 tūkst. 600 eurų, o projektas „Tarptautinis muzikos festivalis „Inizio“, surinkęs 75,00 balo, gavo 20 tūkst. eurų.
Pagal prioritetą „Kultūros edukacija“ kultūros centro projektas „Renginių ciklas „Kliudžiau kankles“ gavo 79,55 balo ir 12 tūkst. eurų, o folkloro šventė „Sėlių dainos ir giesmės“ – 79,33 balo ir 7 tūkst. eurų.
Kūrybinių patirčių srityje lėšų negavo Anykščių kultūros centro projektai „Kultūrinė programa „Geras žmogus ir per krūmus randa kelią į Troškūnus“ (74,44 balo) bei „Lietuviškų teatrų festivalis „Artimi“ (72 balai).

Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė „Anykštai“ sakė, kad yra patenkinta, kaip Lietuvos kultūros taryba įvertino įstaigos pateiktus projektus. Pastebėjus, kad finansavimas neskirtas jau dešimt metų organizuojamam lietuviškų teatrų festivaliui „Artimi“, D. Petrokaitė kalbėjo: „Ir pernai festivaliui „Artimi“ mes negavome finansavimo. Aš net nežinau, kodėl. Apskrityje tokių festivalių lyg ir neturime. Bet bet kokiu atveju šis festivalis bus įgyvendinamas iš mūsų savivaldybės lėšų.“
Pasidomėjus apie muzikos festivalį „Inizio“, kuriam buvo skirtas dalinis finansavimas, D. Petrokaitė sakė, kad jį kartu su Vilniaus rajone registruota viešąja įstaiga „Grei kūrybiniai projektai“ (direktorė Evelina Šimkuvienė) įstaiga organizuoja jau trečius metus.
„Mes festivaliui suteikiame bazę, teikiame projektą – tai yra bendras projektas su viešąja įstaiga“, – apie festivalį, kuriame skamba profesionali klasikinė muzika, sakė D. Petrokaitė.

Atmestas vienas Anykščių menų centro projektas

Pagal prioritetą „Kultūros edukacija“ Anykščių menų centro projektas „Gamta ir žmogus: Kajetono Sklėriaus akvarelių pasaulis“ surinko 78,66 balo ir gavo 4 tūkst. eurų, o šios įstaigos projektas „Skaitymai ir sakymai 2026“ įvertintas 77,66 balo ir gavo 7 tūkst. eurų.
Menų centro rengiamas Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno premijų konkurso projektas įvertintas 75,89 balo ir gavo 5 tūkst. eurų.
Kultūros edukacijos srityje finansavimas neskirtas Anykščių menų centro projektui „Žolynų kalba“ (67,78 balo).

Skirtas finansavimas dviem festivaliams

Kūrybinių patirčių srityje asociacijos „Anykščių šventės“ projektui „19-asis kultūros festivalis „Purpurinis vakaras“ Anykščiuose“, surinkusiam 83,88 balo, skirti 20 tūkst. eurų.
Viešosios įstaigos „Prasmingas garsas“ projektui „Tarptautinis šv. Mato vargonų muzikos festivalis“, surinkusiam 77,11 balo, skirti 10 tūkst. eurų.

Kurklių bendruomenė į projektą dėjo visas viltis

Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine paskelbtiems Kurkliams projektą „Kur? Kurkliuose kurk“ teikusi miestelio bendruomenė, surinkusi 56,44 balo, liko be dalinio Lietuvos kultūros tarybos finansavimo.
Kurklių miestelio bendruomenės pirmininkė Elena Dedelienė „Anykštai“ sakė, kad sprendimas neskirti dalinio finansavimo bendruomenės projektui nuliūdino.
„Visas viltis dėjome į šį projektą dėl miestelio 500 metų jubiliejaus, Lietuvos mažosios kultūros sostinės. Labai liūdna“, – prisipažino pašnekovė.
E. Dedelienė sakė, kad bendruomenės projekte pagrindinis akcentas buvo kultūriniai renginiai.
„Nes liepos 19 dieną pas mus grandiozinis renginys. Koncertas užsakytas ir maistas. Visko reikia – ir dovanėlių, ir visko reikia“, – kalbėjo E. Dedelienė.
Pašnekovė sakė, kad rengti projektą bendruomenei padėjo Kurklių seniūnijos Staškūniškio kaimo draugija, tačiau nepavykus gauti finansavimo dabar bus ieškoma rėmėjų.

Neskirtas finansavimas chorinėms edukacijoms

Kultūros edukacijos srityje finansavimas neskirtas ir Pasaulio anykštėnų bendrijos projektui „Chorinės muzikos edukacinė programa „Tyla garse“, kuris surinko 68,55 balo.
Bendrijos veiklos koordinatorius, Anykščių rajono savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamo choro „Šilelis“ vadybininkas Julius Jakubėnas sakė, kad projektu buvo siekiama jaunimą ir šeimas supažindinti su chorine muzika.

„Choras „Šilelis“ būtų važinėjęs po mokyklas, po kultūros centro skyrius ir taip supažindinęs su chorine muzika“, – sakė pašnekovas.
J. Jakubėnas atkreipė dėmesį, kad projektus rašo „jau dešimtmečius“, o ar jie sulauks sėkmės vertinant, esą yra „labai standartinė procedūra“.
„Perki loterijos bilietą ir nelaimi, tai yra mažas kartėlis, bet tokios yra taisyklės – yra tikimybė to finansavimo negauti“, – kalbėjo J. Jakubėnas.
Choro „Šilelis“ vadybininkas J. Jakubėnas leido suprasti, kad negavus finansavimo chorinės muzikos edukacijos nebus organizuojamos: „Arba turi atsirasti papildomos lėšos, arba matysim pagal situaciją. Nežinau.“

Neįvertintas Lietuvos nacionalinės premijos laureatės projektas

Kūrybinių patirčių srityje finansavimas neskirtas viešosios įstaigos „Archyvas“ projektui „Troškūnų fotografijos rezidencija“ (74,67 balo). Šios viešosios įstaigos įkūrėja yra Lietuvos nacionalinės premijos laureatė, žinomo Lietuvos fotomenininko dukra Eglė Rakauskaitė.

Toje pačioje srityje finansavimas neskirtas ir viešosios įstaigos „Anykščiai plius“ iniciatyvai „Etnokultūros ambasadoriai“ (48,34 balo).
10 mėnesių veikianti įstaiga yra registruota Anykščiuose, o jos direktorius yra Saulius Barasa.
Ši viešoji įstaiga pristatoma kaip veikianti žiniasklaidos srityje.

Vertinimo komisijoje – dvi atstovės iš Anykščių

Pagal tris prioritetus – kultūrines inovacijas, kultūros edukaciją ir kūrybines patirtis – finansavimas skirtas 43 Utenos regiono projektams, kuriems iš viso paskirstyta 343 tūkst. 200 eurų.
Išvadas dėl pateiktų projektų pateikė Utenos apskrities regioninė kultūros taryba, kurios sudėtyje yra Anykščių rajono tarybos deleguota Anykščių menų inkubatoriaus–menų studijos direktorė Daiva Perevičienė bei konkurso būdu išrinkta Anykščiuose galeriją atidariusi mados dizainerė Jolanta Rimkutė.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas