Sekmadienį, birželio 27-ąją, Svėdasuose vyko tradiciniai Didieji šv.Petro ir šv.Pauliaus atlaidai. Svėdasiškiai ir jų svečiai, apsilankę Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, turėjo progos ne tiktai pasimelsti, dalyvauti šv.Mišių aukoje, bet ir pasiklausyti įspūdingo koncerto. Svėdasiškių šventovėje koncertavo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė tarptautinių konkursų laureatė Jurgita Lopetaitė (sopranas), Lietuvos muzikos akademijos koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas)ir tarptautinių konkursų laureatas Vytautas Pilibavičius (trombonas).
Sekmadienį, birželio 27-ąją, Svėdasuose vyko tradiciniai Didieji šv.Petro ir šv.Pauliaus atlaidai. Svėdasiškiai ir jų svečiai, apsilankę Svėdasų šv.Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje, turėjo progos ne tiktai pasimelsti, dalyvauti šv.Mišių aukoje, bet ir pasiklausyti įspūdingo koncerto. Svėdasiškių šventovėje koncertavo Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro solistė tarptautinių konkursų laureatė Jurgita Lopetaitė (sopranas), Lietuvos muzikos akademijos koncertmeisterė Nijolė Baranauskaitė (fortepijonas)ir tarptautinių konkursų laureatas Vytautas Pilibavičius (trombonas).
Po šv.Mišių ir koncerto išeinančius iš bažnyčios pasitiko pučiamųjų orkestro garsai. Šalies Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Algirdo Radzevičiaus, centrine miestelio gatve, pavadinta lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu, atžygiavo prie paminklo kovotojams už Lietuvos Laisvę. Čia, kur praeitų metų vasarą šv.Petro ir šv.Pauliaus atlaidų dieną JAV gyvenančio kraštiečio dr.Zenono Prūso lėšomis skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtas paminklas buvo pašventintas, buvo organizuoti jubiliejiniai „Vaižganto skaitymai“. Jubiliejinius „skaitymus“, skirtus Žalgirio mūšio 600-osioms ir Lietuvai pagražinti draugijos atkūrimo 15-osioms metinėms, organizavo Lietuvai pagražinti draugija ir šios draugijos Svėdasų skyrius, Svėdasų seniūnija, Svėdasų bendruomenė ir miestelio kultūros- švietimo įstaigos, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“.
Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras pievelėje šalia paminklo atliko parodomąją programą, kurioje skambėjo maršai,populiariausi kūriniai, o įspūdingas pasirodymas užbaigtas šalies Himnu.
Šventinį renginį sveikinimo žodžiu pradėjęs Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis pristatė gausų būrį svečių: rašytojų, aktorių, politikų, draugijos aktyvistų, kuriuos į bendrą sambūrį sukvietė Vaižganto gimtasis Svėdasų kraštas.
Anykščių rajono meras, žinomas šalies gamtininkas, Sigutis Obelevičius pasidžiaugė Lietuvai pagražinti draugijos veikla, ženkliais, tautos pilietiškumą stiprinančiais, patriotiškumą ugdančiais renginiais, įteikė Padėką Draugijos pirmininkui Juozui Dingeliui, taip pat sveikinimo adresą 15-ąjį gimtadienį pažyminčiai atkurtai Lietuvai pagražinti draugijai. Rajono meras taip pat įteikė sveikinimus garbingų 80-mečių proga Draugijos fotometraštininkui Vytautui Ylevičiui bei Garbės pirmininkui garsiam poetui Justinui Marcinkevičiui. (Tiesa, poetas dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybių atvykti į Svėdasus, tad Anykščių rajono mero sveikinimo adresą jubiliatui pažadėjo nuvežti ir įteikti Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis.)
Prie paminklo kovotojams už Lietuvos Laisvę sveikinimų būta ir daugiau. Draugijos pirmininkas Juozas Dingelis spaudė ranką, dėkodamas už aktyvią veiklą ne tiktai vilniečiui fotomenininkui Vytautui Ylevičiui, bet ir Lietuvai pagražinti draugijos Utenos skyriaus pirmininkei Danutei Eidukynienei. Negailėjo padėkos ir pagyrimo žodžių energingajai Danutei ir uteniškiai. Pati D. Eidukynienė LPD vadovui Juozui Dingeliui įteikė saldžią dovaną- tortą, o uteniškis menininkas Almantas Raščiauskas- savo rankomis išskobtą dailų kryžių.
O „Vaižganto skaitymams“ Svėdasuose vadovavęs kauniškis renginių ir televizijos laidų vedėjas Vilius Kaminskas vis kvietė ir kvietė prie mikrofono naujus svečius.
Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazimieras Uoka, pakvietė visus į „dvasinio susijungimo šventę“- liepos 15- osios vakarą ant piliakalnių uždegti laužus, skirtus Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, palinkėjo vienybės ir susiklausymo. Parlamentaras Edmundas Pupinis prisiminė kovotojus už Laisvę ir Nepriklausomybę, kurie taip pat svajojo apie gražią Lietuvą, tiktai šių dienų nesulaukė. Tardamas žodį prie paminklo, įamžinusio Laisvės kovotojų atminimą, Seimo narys pabrėžė, kad mūsų tautai lemta gyvuoti, nes ji prisimena savo didvyrius.
Literatūrologo Vilniaus universiteto docento, humanitarinių mokslų daktaro Ramučio Karmelavičiaus pasisakymas buvo skirtas rašytojui, visuomenės veikėjui Juozui Tumui-Vaižgantui, kurio kūryba tebėra aktuali iki šių dienų. Kaip pažymėjo mokslininkas, Vaižgantas visą laiką ieškojo „deimančiukų“, gėrio, grožio pradų. Tačiau, jeigu Vaižgantas gyventų dabar, tikrai įžvelgtų ir neigiamų dalykų nestabiliame politiniame šalies gyvenime, nūdienos politikų veiksmuose, žmonių santykiuose, moraliniame visuomenės nuopolyje.
Apie Vaižganto asmenybės bruožus, visuomeninę veiklą, kūrybą kalbėjo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė poetė Aldona Ruseckaitė. Lietuvai pagražinti draugijos, įkurtos Juozo Tumo- Vaižganto ir kitų šviesuolių dėka svarbą ir atkurtos draugijos reikšmę mintimis dalijosi M.Riomerio universiteto Teisės ir filosofijos katedros vedėjas prof. Alfonsas Vaišvila. Nacionalinės premijos laureatas poetas Donaldas Kajokas skaitė savo eiles, o kaunietės aktorės Laima Rupšytė ir Kristina Kazakevičiūtė perskaitė ištraukas iš Kauno Vaižganto muziejaus vedėjo poeto Alfo Pakėno visai neseniai išleistos prisiminimų knygos „Neužmirštamas Vaižgantas“. „Vaižganto skaitymų“ dalyviams koncertavo dainuojamosios poezijos kūrėjai ir atlikėjai molėtiškis Kazimieras Jakutis bei uteniškis paskutiniojo Lietuvos partizano Antano Kraujelio sūnus Antanas Snukiškis. Susižavėjęs bardų dainomis, neiškentė gitaros į rankas nepaėmęs ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Edmundas Pupinis- prie paminklo nuskambėjo patriotiška gražiai atliekama šio uteniškio daina.
Na, o uteniškis, Juozas Gečiūnas, kurio seneliai Malaišiuose vaikystėje žaisdavo su Tumų Juozuku- būsimuoju rašytoju ir kunigu- prie mikrofono prisipažino norintis pradžiuginti buvusio gimtojo krašto žmones ir padovanojo savo knygas „1991 metų Sausio 13-osios stebuklas Lietuvai“ Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui, Svėdasų bibliotekai, Svėdasų J.Tumo-Vaižganto gimnazijai.
Svėdasų kultūros namuose sekmadienį buvo atidaryta Vytauto Ylevičiaus darbų paroda „Tėvynės spalvos“, skirta autoriaus 80-mečiui. Tądien atsirado ir nemažai norinčių aplankyti Vaižganto gimtuosius Malaišius bei Kunigiškiuose veikiantį Svėdasų krašto( Vaižganto) muziejų. Ir tokia galimybė svečiams buvo sudaryta.
O atsisveikinta neilgam. Jau rugsėjo mėnesį Svėdasų krašte, Malaišių kaime, vyks tradicinės „Vaižgantinės“, kurių metu bus iškilmingai įteikta devintoji Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos literatūrinė Vaižganto premija, antroji Svėdasų seniūnijos įsteigta Vaižganto mažoji premija „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“, vyks ir daugiau įsimintinų renginių.
