Praėjusiais metais bendrai registruotų nusikalstamų veikų skaičius, palyginus su 2024 m., sumažėjo 9 proc., rodo policijos paskelbta nusikalstamumo statistika šalyje.
Kaip pirmadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas, pernai registruotų nusikalstamų veikų skaičius viršijo 40 tūkst. Pasak policijos vadovo, palyginus su užpernai, registruotų nusikaltimų skaičius sumažėjo 9 proc.
„Situacija yra stabili“, – nusikalstamumo statistiką apibūdino A. Paulauskas.
Kaip rodo nusikalstamumo statistika, pernai daugiausia registruota vagysčių – 22,8 proc. Antroje vietoje pagal dažnumą – smurtas artimoje aplinkoje (14,7 proc.), trečioje – sukčiavimai (11 proc.).
Policijos duomenys rodo, kad praėjusiais metais 8,6 proc. visų registruotų nusikalstamų veikų sudarė transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus asmuo (kai girtumas viršija 1,5 prom.), 8,1 proc. visų registruotų nusikaltimų pernai buvo neteisėti disponavimai kvaišalais be tikslo juos platinti.
Tarp sunkių nusikaltimų pastebimi ir sukčiavimai
Pasak A. Paulausko, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų skaičius jau kurį laiką yra stabilus – per metus tokių nusikaltimų fiksuojama apie 1,6 tūkst.
„Tam tikrą neženklų (sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – ELTA) didėjimą nulemia proaktyvūs pačios policijos veiksmai, nustatant narkotinių medžiagų platinimus“, – tvirtino policijos vadovas.
Jo teigimu, praėjusių metų statistika rodo, kad būtent neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis, kvaišalų platinimas užima apie 40 proc. visų fiksuotų sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų.
„Į šių nusikalstamų veikų orbitą įsiveržia sukčiavimai, ko anksčiau galbūt nestebėjome. Matome pakankamai dideles žalas ir tai savaime sukčiavimą paverčia sunkia nusikalstama veika“, – apie naujas tendencijas kalbėjo A. Paulauskas.
Kalbėdamas apie sukčiavimas, policijos generalinis komisaras pabrėžė, kad išaiškinti šio pobūdžio nusikaltimus yra sudėtinga – jų ištiriama tik apie ketvirtadalis.
„Tai iš esmės nulemta to, kad tai tapo tarptautinio pobūdžio nusikalstamumu. Daugelis skambučių centrų yra ne Lietuvoje, o kitose valstybėse, infrastruktūra, reikalinga sukčiavimui, yra išbarstyta per įvairias šalis ir tai be galo apsunkina tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimą“, – dėstė A. Paulauskas.
Anot jo, nužudymų šalyje statistika taip pat išlieka stabili – jau ne vienerius metus šių nusikaltimų skaičius per metus nesiekia 100. Pernai Lietuvoje fiksuoti 73 nužudymai.
Pranešimų apie įvykius padaugėjo, bet į juos reaguojama greičiau
2025 m. nusikalstamumo statistika rodo, kad pernai gauta apie 770 tūkst. pranešimų apie įvykius.
Kaip pasakojo A. Paulauskas, policijos veiklos duomenys rodo, jog pernai pranešimų apie A (kai kyla pavojaus žmogaus gyvybei ar sveikatai) ir B (kai kyla pavojus asmens turtui) kategorijos įvykius daugėjo, tačiau pareigūnai į šiuos įvykius reagavo greičiau. Kaip rodo statistika, pernai pranešimų apie A kategorijos įvykius padaugėjo 11,6 proc., pranešimų apie B kategorijos įvykius – 3,7 proc.
„Nors daugėja pačių incidentų, reagavimo laikas šiek tiek sumažėjo, tai yra į A kategorijos įvykius praėjusiais metais vidutiniškai reagavome per 8 minutes ir 13 sekundžių, į B kategorijos įvykius vidutiniškai reagavome per 11 minučių 56 sekundes“, – pasakojo policijos generalinis komisaras.
Visgi, kaip pastebėjo apie reagavimą į įvykius kalbėjęs A. Paulauskas, patruliuojančių policijos ekipažų skaičius sistemoje yra sumažėjęs: 2020 m. per parą vidutiniškai dirbo 576 ekipažai, o pernai per parą vidutiniškai darbavosi 479 ekipažai.
Išaugo žuvusiųjų keliuose skaičius
Policijos statistika rodo, jog 2025 m. padidėjo žuvusiųjų keliuose skaičius: 2024 m. per eismo įvykius žuvo 124 žmonės, pernai – 139.
„Tai yra tam tikra auganti tendencija, kuri šiek tiek ir neramina“, – sakė A. Paulauskas.
Anot jo, analizuojant eismo įvykius, kurių metu sužeidžiami žmonės, matoma, jog dažniausiai taip nutinka dėl nesaugaus greičio pasirinkimo, dėl to, kad vairuotojai neduoda kelio kitoms transporto priemonėms, nesilaiko saugių atstumų, taip pat nepraleidžia per kelią einančių pėsčiųjų.
Kaip teigė policijos generalinis komisaras, didžiąją dalį pernai fiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sudaro greičio viršijimo atvejai.
Policijos pareigūnų skaičius toliau mažėja
Kaip pasakojo policijos generalinis komisaras A. Paulauskas, policininkų skaičius, deja, bet toliau mažėja.
„Per metus policijos bendruomenė šiek tiek sumažėjo. Turbūt tai yra bene mažiausias policijos bendruomenės sumažėjimas per daugelį metų, bet metus pabaigėme 31 policijos pareigūnu mažiau negu juos pradėjome“, – apie praėjusių metų pareigūnų skaičiaus statistiką kalbėjo A. Paulauskas.
Statistika rodo, kad šiuo metu policijoje dirba 55 proc. vyrų ir 45 proc. moterų.
Anot A. Paulausko, per praėjusius metus gauta apie 1,5 tūkst. prašymų mokytis Policijos mokykloje, bet galiausiai įstojusiųjų mokytis skaičius buvo mažesnis. Pernai Policijos mokykloje mokymus praėjo ir pareigūnais tapo 149 jaunuoliai, o 139 asmenys pareigūnais tapo pabaigę įvadinius kursus.
Dar 11 žmonių pernai baigė studijas Mykolo Romerio universitete ir pradėjo dirbti policininkais.
Policijos departamento duomenimis, šiuo metu policijoje dirba 7283 pareigūnai ir 2029 valstybės tarnautojai bei civiliai (darbininkai, informatikai, komunikacijos specialistai, buhalteriai ir pan.). Sistemoje trūksta apie 1500 pareigūnų.
Kuo mažiau me.tų tuo lengviau gyvent.