POLITIKA
Žaidimas – tas pats, o taisyklės žaidėjams – skirtingos. Artėjant naujiems savivaldybių tarybų rinkimams susirūpinta, ar partiniai ir nepartiniai pretendentai juose varžysis vienodomis sąlygomis. Pirmajai visuomeninių rinkimų komitetų iškeltų politikų kadencijai einant į pabaigą žlugo mitas, kad nepartiniai politikai yra skaidresni.
Žinoma, visur yra visokių, tačiau tai, kad teisėsauga sulaikė korupcija įtariamą Panevėžio merą Rytį Mykolą Račkauską, į šį postą iškeltą visuomeninio rinkimų komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“, – nepaslepiama dėmė ant nepartinių judėjimo munduro. Geri pokyčiai Kaune nepartinį merą Visvaldą Matijošaitį iškėlė į populiariausių politikų viršūnę, tačiau apie proveržį kituose nepartinių merų valdomuose miestuose – Panevėžyje, Šiauliuose ar Alytuje – negirdėti. Aušra Lėka – „Rinkimu komitetai – landa“. LIETUVOS ŽINIOS
Seimas šią savaitę užbaigs pavasario sesiją, todėl pats laikas „suskaičiuoti viščiukus“. Politologas prof. Algis Krupavičius įvertindamas politikų darbą šios sesijos metu, kaip geriausią dalyką išskyrė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktą tyrimą dėl verslo ir politikų sąsajų, tačiau kartu apgailestavo, kad žadėto profesionalų Seimo ir Vyriausybės nebeliko. Oponentai ir profsąjungos valdantiesiems priekaištauja, kad mokesčių reformos stumiamos per greitai, nediskutuojant su suinteresuotomis pusėmis. Profesorius šiems priekaištams pritaria.
„Nepaisant kontroversijų – nutekintos pažymos ir panašių dalykų – iš besibaigiančios pavasario sesijos darbų labiausia išskirti norėčiau NSGK tyrimą. Taip pat Vyriausybė pateikė reformų paketą pensijų ir mokesčių srityse. Kol kas neaišku, ar paketai bus patvirtinti, tačiau diskusijos Seime vyksta. Ir dar vienas aktualus dalykas – Seimas bando labai sparčiai spręsti esminius reformų klausimus. Tačiau iškyla klausimas, ar užteks balsų ir laiko jiems priimti per pavasario sesiją“, – sako A.Krupavičius. Danas Nagelė – „Seimūnai gali pasigirti tik tyrimais“. VAKARO ŽINIOS
Gimęs nesantuokinis kūdikis ir nesugebėjimas tinkamai elgtis Seimo nariui Petrui Gražuliui brangiai kainavo. Iš pradžių kolegos jį pašalino iš frakcijos, o savaitgalį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdyba metams sustabdė jo narystę partijoje. Partijos narys Remigijus Žemaitaitis aiškina, kad P.Gražulis elgiasi neetiškai ir turėtų trauktis iš Seimo bei iš partijos. Tačiau pačiam R.Žemaitaičiui irgi nesaldu: net du trečdaliai partijos narių pareiškė jam nepasitikėjimą.
„Tvarkiečiai“ aiškiai sutrikę: P.Gražulis pjaunasi su R.Žemaitaičiu, o daugumai partiečių nepatinka nei vienas, nei kitas. Jei P.Gražulį pašalino iš frakcijos, o savaitgalį „Tvarkos ir teisingumo“ partijos valdyba metams sustabdė jo narystę partijoje, tai Taryba mano, kad R.Žemaitaitis netinka vadovauti partijai ir tokios pat nuomonės laikosi du trečdaliai partiečių. „Aiškėja, kad partijos vadovybė nepajėgia deramai įvertinti politinio konteksto ir konstruktyviai dirbti žmonių labui“, – rašoma partijos Tarybos narių pareiškime, kurį pasirašė dauguma partijos narių. Lina Vyšniauskienė – „Tvarka ir teisingumas“ be R.Pakso ima pjautis“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Minint valstybės atkūrimo 100-metį vėl gaivinama iniciatyva gimtinėje perlaidoti pirmojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus. Pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol tai nepadaryta, – idėjai prieštaraujantys šio tarpukario politikos veikėjo giminės. Idėja iš JAV į Lietuvą parveržti A. Smetonos palaikus sklando ne pirmus metus. Itin populiari ji tapo pradėjus rengtis valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui.
Grupė žinomų mokslo, meno, kultūros, politikos atstovų, visuomenininkų, susibūrusių į asociaciją „Mūsų tautos atmintis“, kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką „valstietį“ Arūną Gumuliauską, prašydami įtikinti Vyriausybę peržiūrėti jubiliejaus programą, kad į ją būtų įtraukta A. Smetonos palaikų perlaidojimo sostinės Rasų kapinėse, netoli Jono Basanavičiaus kapo, ceremonija. Raimonda Ramelienė – “ Vėl raginama perlaidoti A. Smetoną“. LIETUVOS ŽINIOS
Suvalkuose (Lenkija) gyvenantys lietuviai tikisi jau šį rudenį galėsiantys leisti savo atžalas į vaikų darželį, kuriame vaikai bus ugdomi lietuvių kalba. Toks darželis ar bent atskiros grupės turėtų tapti pirmu žingsniu kuriant Lietuvių kultūros ir švietimo centrą. Prie šio centro steigimo kviečiama prisidėti ir mūsų šalis. Apie tai Lenkijos lietuvių atstovai ketina šiandien Vyriausybėje pasikalbėti su Lietuvos politikais.
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė- Vektorienė sako, jog toks centras Suvalkuose būtų labai reikalingas, mat šiame mieste atsiranda vis daugiau lietuvių tautybės gyventojų, norinčių, kad jų vaikai būtų ugdomi gimtąja kalba. Deja, kol kas tokių ugdymo įstaigų čia nėra, tik įvairūs meno kolektyvai. Kazys Kazakevičius – „Tautiečiai nori lietuvių centro Suvalkuose“. LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Uždaryti daugiau kaip dvi dešimtis šalies ligoninių, nebefinansuoti privačių gydymo įstaigų. Tai naujausi amžinos sveikatos reformos sprendimai. Sveikatos apsaugos ministro įžvalgos grįžti prie radikalios sveikatos apsaugos sistemos reformos šį kartą sujaudino ne tiek visuomenę, kiek medicininę bendruomenę. Iš tiesų ministras A.Veryga kalba apie tai, kad iš ligonių kasų neverta finansuoti privačiose klinikose teikiamų antrinio ir tretinio lygio paslaugų.
Reforma palies tas privačias klinikas, kurios siūlo stacionarines paslaugas, trunkančias ne mažiau kaip 24 valandas, kai ligonis po operacijos ar kitų procedūrų lieka nakvoti ligoninėje, gauna vaistų, jam atliekamos medicininės procedūros. Būtent tokių ligoninių paslaugų A.Veryga numato nebekompensuoti iš PSDF ir pabrėžia, kad jų, pasirašiusių sutartis su ligonių kasomis, mūsų šalyje yra tik dvi. Marijana Jasaitienė – „A.Verygos reforma: prieš privatininkus ar dėl ligoninių“. KAUNO DIENA
Po vasaros atostogų į darželius ir mokyklas sugrįžę vaikai sėdę pietauti savo lėkštėse pastebės ne vieną skirtumą. Neseniai sveikatos apsaugos ministras patvirtino naują vaikų maitinimo aprašą, kuris taps privalomas visose Lietuvos mokyklose ir darželiuose nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Nors sudarytas ir patvirtintas itin griežtas ugdymo įstaigos draudžiamų produktų sąrašas, ekspertai abejoja, ar naujovė prigis lyg mostelėjus burtų lazdele.
Maitinimo paslaugas mokyklose teikiančios įmonės sako, kad mitybos įpročiai turi būti formuojami šeimoje, o perlenkus lazdą su draudimais, bandelių ir kitos nesveiko maisto „kontrabandos“ vaikai patrauks ieškoti į prekybos centrus. Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas kalbėdamas apie vaikų maitinimą mokyklose teigė, kad patikrinimai neseniai buvo atlikti ne tik ugdymo, bet ir gydymo įstaigose ir pastebėta dideliu skirtumų. Indrė Vainalavičiūtė – “ Pokyčių vaikų lėkštėse pradžia – tėvų galvose“. LIETUVOS RYTAS
TEISĖTVARKA
Nebaigęs vidurinės mokyklos įstojo į aukštesniąją, nepatekęs į Seimą tapo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu. Tačiau įsibėgėjusį Druskininkų konservatorių Vilių Semešką gali pristabdyti prokurorai. Sparčiai karjerą darantis Vyriausiosios rinkimu komisijos (VRK) narys 46-erių V.Semeška ekonomikos mokslų magistru, atrodo, tapo nebaigęs vidurinės mokyklos. Tai pradeda aiškėti po Vilniaus apygardos prokuratūros tyrimo.
Prieš porą mėnesiu į Generalinę prokuratūrą dėl V.Semeškos išsilavinimo kreipėsi Druskininkų savivaldybės tarybos etikos komisijos nariai. Konservatorius yra ir šios savivaldybės tarybos narys. 1994 m. stodamas į aukštesniąją mokyklą V.Semeška nebuvo įgijęs vidurinio išsilavinimo. Tokį prokurorų atsakymą gavo kurorto savivaldybė. Savo kandidatūrą į Druskininkų tarybos, o vėliau ir į Seimo narius kėlęs V. Semeška yra nurodęs, jog mokėsi Druskininkų l-ojoje ir 3-iojoje vidurinėse mokyklose. Milda Kuizinaitė – „Diplomų kolekcija – su įtartinomis dėmėmis“. LIETUVOS RYTAS
Palangoje elektrinių paspirtukų keliamo chaoso neištvėręs kurorto meras Šarūnas Vaitkus įrodė, kad šiomis transporto priemonėmis galima lėkti gerokai greičiau, negu tikina jų nuomotojai. Palangos meras Š.Vaitkus per 10 minučių pateikė atsakymą įklausimą, į kurį iki šiol negali atsakyti už eismo saugumą keliuose atsakingos institucijos. Jos iki šiol nesusitaria, ar šalies kurortuose pradėti nuomoti kiniški elektriniai paspirtukai yra dviračiai, ar mopedai.
Kurorto vadovo paprašyti policijos pareigūnai nustatė, kad elektriniais paspirtukais galima važiuoti 35 kilometrų per valandą greičiu. Eksperimentui atsitiktiniame nuomos punkte buvo išsinuomotas plačiaratis elektrinis paspirtukas, kurį vairavo vidutinio sudėjimo vyras. Jo buvo paprašyta Vytauto gatvėje dviračių taku paspirtuku važiuoti nuo sankryžos su L.Vaineikio gatve Birutės parko link. Keletą kartų maksimalų paspirtuko greitį išmatavęs Palangos policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas įsitikino, kad ši transporto priemonė pasiekė nuo 33 iki 35 kilometrų per valandą greitį. Alvydas Ziabkus – „Paspirtukai greiti, o policininkai – bejėgiai“. LIETUVOS RYTAS
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius vakar pristatė Kalėjimų departamento veiklos ir valdymo audito išvadas ir atkreipė dėmesį, kad aptikta daugybė pažeidimų. „Neskaidrūs viešieji pirkimai, itin bloga sutarčių vykdymo kontrolė Kalėjimų departamente tapo labiau prasta praktika nei atsitiktinumais, dėl ko valstybei buvo padaryta labai didelė finansinė žala“, – teigė teisingumo ministras.
Anot E. Jankevičiaus, išvadose nurodomas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kalėjimo savikontrolės lygis yra vis dar žemas ir, tikėtina, kad vis dar palikta terpė neleistiniems pirkimams vykdyti, kurių niekas neidentifikuodavo, o gal ir nenorėjo identifikuoti. Itin prasti pavaldžių įstaigų kontrolės rezultatai, todėl yra didelis pagrindas nepasitikėti Kalėjimų departamento vidaus kontrolės sistema, kuri šiandien nepajėgi užtikrinti Kalėjimų departamento įstaigų veiklos gerinimo. Danas Nagelė – „Pažeidimai – ir Kalėjimų departamente“. VAKARO ŽINIOS
Daugiau nei prieš metus Lietuvos kelių policijos tarnybos įsigytai iki 300 kilometrų per valandą greitį išvystančiai „Audi A6 Quattro“ darbo yra per akis. Vieną įspūdingiausių savo pirkinių – beveik 50 tūkstančių eurų kainavusią „Audi A6 Quattro“ – policija visuomenei pristatė praėjusių metų pavasarį. Juodosios ponios pravardę gavusiu nežymėtu automobiliu patruliuojantys pareigūnai per pamainą vidutiniškai nustato daugiau nei 100 pažeidėjų.
Didžiausias jos privalumas ne tik sugebėjimas pavyti įžūliausius Kelių eismo taisyklių pažeidėjus, bet ir apie 35 tūkstančius eurų kainavusi naujausia greičio fiksavimo sistema, suteikianti galimybę iš karto užfiksuoti kelias dešimtis greitį viršijančių automobilių. Taip pat ir numerių skenavimo įranga, iš karto atpažįstanti, kas važiuoja neturėdamas galiojančios techninės apžiūros kortelės ar privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Darius Čiužauskas – „Policijos Juodajai poniai klientų netrūksta“. VAKARO ŽINIOS
