POLITIKA
Pildosi kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu apkaltinto buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio pažadas, kad atvertus politinės korupcijos bylą gyventi bus daug įdomiau. Iš tiesų įdomu tapo netgi Prezidentei.
Praėjusį savaitgalį „Lietuvos rytui“ paskelbus apie ne vienus metus trukusį E. Masiulio susirašinėjimą elektroniniais laiškais su prezidente Dalia Grybauskaite iš pradžių stojo nejauki tyla. Prezidentūra tik pirmadienį pripažino, kad toks susirašinėjimas vyko, taip pat pareiškė, jog darbiniais klausimais bus susirašinėjama ir toliau. „Turinio komentuoti negalime, kad tai nepakenktų bylai ir nebūtų panaudota kaltinamųjų gynybai“, – sakė Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, paklaustas, ar šalies vadovė E. Masiuliui rašė laiškus iš tulpes©lrpk.lt elektroninio pašto. Tadas Ignatavičius – „Įkaitusi amžiau byla svilina ir Prezidentę“. LIETUVOS RYTAS
Kauno savivaldybės etikos sargams diriguojanti opozicijos atstovė Edita Gudišauskienė turėtų būti nepriekaištinga elgesio pavyzdys, tačiau gali būti, kad konservatorė pati supainiojo interesus. „Kauno dienos“ redakciją pasiekė informacija, kad Kauno miesto savivaldybės Etikos komisijai vadovaujanti Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė E. Gudišauskienė pati galėjo nusižengti etikos standartams.
Kauno miesto tarybos nariai iškėlė abejonę dėl šios politikės balsavimo etiškumo. Praėjusių metų vasario 7 d. ir šių metų vasario 6 d. Kauno miesto tarybos posėdžiuose buvo svarstomas projektas dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kauno energija“ 2018 m. ir 2017-2020 m. investicijų planų ir jų finansavimo. Opozicijos narė E. Gudišauskienė dalyvavo šio projekto balsavime ir spaudė mygtuką „susilaikė“. Kauno politikai įsitikinę, kad konservatorės balsavimas nebuvo galimas, nes nuo 2014 m. lapkričio 24 d. iki šiol „Kauno energijos“ Gamybos departamente dirba jos sūnus Dinas Gudišauskas. Edita Radzevičiūtė – „Etikos sargė pati supainiojo interesus?“ KAUNO DIENA
Lietuva nuo Rusijos ir Baltarusijos atsitveria tvora. Dėl rimto tikslo. Kad atbaidytų galimus agresorius, provokatorius bei kontrabandininkus. Tvorai statyti jau gauti 7 mln. eurų iš Lietuvos biudžeto. Planuojama dar gauti 62 mln. eurų iš biudžeto. Tačiau, nors tvora saugos išorinę ES sieną, Briuselis skirs tik 25 mln. eurų. O kodėl? Gal todėl, jog moka skaičiuoti. Matyt, tokia reali tvoros kaina. O mūsiškiai plikbajoriai, disponuojantys ne savo asmeniniais, bet mokesčių mokėtojų pinigais, tiesiog chroniškai linkę permokėti. Už auksinius šaukštus, auksines teatrų scenas, ypač vertingus tualetus bei tvoras. Jei bent dalį švaistymosi nuostolių tektų padengti iš savo kišenės, iškart atšoktų fantazija.
Ekspertai vieningai sutinka, jog nuo karinės agresijos jokia tvora neapsaugos. Nei auksinė, nei deimantinė, nei pigesnė. Lygiai kaip tvora neapsaugojo nuo maru infekuotų šernų. Tokiu atveju, jei visos tvoros vienodai neveiksmingos, kodėl neįsitaisius pačios pigiausios? Kad būtų mažiausi nuostoliai. Olava Strikulienė – „Valstybės sieną apsodinkime svarainiais. Pigiau badys“. VAKARO ŽINIOS
KULTŪRA
Tarptautinėje Bolonijos vaikų knygų mugėje šiemet dalyvavo Nacionalinės bibliotekos darbuotojai Roma Kišūnaitė ir dr. Kęstutis Urba. „Į šią mugę vaikai neįleidžiami, o šunys – taip. Daugelis tai išgirdę atsisėda iš nuostabos, – pasakojo vaikų literatūros žinovas K. Urba. – Londono mugėje buvau pirmą ir – atvirai pasakysiu – paskutinį kartą. Mūsų Vilniaus knygų mugė – geriausia: čia vyksta ir prekyba, mainai, ir kultūros renginiai.“
Bolonijos ir Londono parodos skirtos knygų, medijų, vaizdo ir garso produkcijos leidybai, autorių teisių platinimo ir kitiems su šia veikla susijusiems profesionalams iš viso pasaulio. Todėl Bolonijoje susirinko 1278 dalyviai iš daugiau nei šimto šalių, o pavyzdžiui, Vilniaus knygų mugėje dalyvavo 370 svečių iš devynių šalių. Bolonijoje apsilankė 27 600 leidyklų atstovų, autorių ir jų kūrinių pirkėjų, Vilniuje – daugiau nei 67 tūkst. skaitytojų. Gintarė Čiuladaitė – „Knygnešiai Londone ir Bolonijoje: mažos šalys dideliame turguje“. LIETUVOS ŽINIOS
Klaipėdos savivaldybė, ketinusi dar šiais metais sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Žardės piliakalnį, konstatuoja, jog šiais metais greičiausiai nepavyks to padaryti dėl Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus sukurtų kliūčių. Tvarkybos darbams suplanuoti 200 tūkstančių eurų greičiausiai bus panaudoti kitoms reikmėms, o dėl teisės tvarkyti piliakalnius Savivaldybė ketina kreiptis į teismą.
„Absurdas yra, jog Kultūros paveldo departamentas baksnoja, kad Klaipėda turi tik du – Žardės ir Purmalių piliakalnius ir nesugeba jų sutvarkyti, tačiau kai Klaipėdos savivaldybė imasi tai daryti – tas pats Kultūros paveldo departamentas pastato biurokratinių kliūčių sieną“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška. Jurga Petronytė – „Žardės piliakalnis skęsta biurokratijos liūne“. VAKARŲ EKSPRESAS
Nacionalinėje miško sodinimo šventėje radviliškiečiai Linkaičių miške pasodino apie 18 tūkstančių ąžuoliukų. Lietuvos šimtmečio ąžuolyną sodino per 200 talkininkų. Šimtmečio ąžuolynui Radviliškio girininkija paruošė 4 hektarų plotą. Jį apsodinti susirinko ne tik radviliškiečiai, bet talkininkai iš rajono seniūnijų. Bene daugiausia suvažiavo mokinių. Atvyko ir būrys Oro gynybos bataliono karių, šaulių, šeimų su atžalomis.
Šešis vaikus auginanti gausių šeimų asociacijos „Šeimos židinys“ vadovė Audronė Beresnevičienė iš Sidabravo į ąžuolyno sodinimo šventę atvažiavo su dviem vaikais. Devynių vaikų mama Ingrida Kulbienė į talką atvyko irgi su dviem atžalomis, tris atžalas auginanti Virginija Janušienė su vienu. „Labai prasmingas šis renginys – juk kito šimtmečio mes jau nesulauksime, tačiau tikimės, jog liks mūsų ir vaikų pasodinti medeliai“, – sakė A. Beresnevičienė. Laima Aganauskienė – „Pasodintas Šimtmečio ąžuolynas“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
TEISĖTVARKA
Iki šiol Nacionalinių grėsmių ataskaitose saugumiečiai, regis, galėjo rašinėti, ką sugalvoję. Tačiau po 2015 m. ataskaitos už rašinius saugumo vadams gali tekti atsakyti. Nors Generalinė prokuratūra labai nenori imtis tyrimo, teismas reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos saugumo vadovų veiklos.
Tai savo spaudos konferencijoje patvirtino Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas. Vilniaus apygardos teismo teisėja Nijolė Žemkienė nutartimi atmetė Generalinės prokuratūros prokuroro Redo Savicko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties. Ja buvo panaikintas Generalinės prokuratūros atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Dariaus Jauniškio ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) buvusio vadovo Alvydo Šiupario piktnaudžiavimo tarnyba įrašant Z. Vaišvilą ir A. Naką į Lietuvos 2015 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą ir tuo juos apšmeižiant. Justina Gafurova – „Saugumo vadai neišsisuks“. VAKARO ŽINIOS
Kauno apygardos teismas paskelbė nuosprendį 37 ir 23 metų vyrams iš Kėdainių rajono, išžaginusiems dvylikos metų mergaitę. Vaikas buvo prievartaujamas ilgą laiką, bet motinos tai netrikdė. Jaunesnis prievartautojas nuteistas kalėti 7 metams, o vyresnis 5 metams.
Abu vyrai mėgsta taurelę, neoficialiai dirba medkirčiais, savo šeimų nėra sukūrę. Nuo jų nukentėjusi iš daugiavaikės šeimos kilusi mergaitė gyvena su savo motina, kuri neturi nuolatinio darbo, yra įklimpusi į alkoholio liūną. Iš pradžių moksleivę sekso žaislu buvo pavertęs 22 metų kraštietis, o vėliau pastarojo 37 metų kaimynas parsivedė ją į savo namus. Ir policija, ir vietos savivaldybės vaiko teisių apsaugos specialistai apie šią istoriją sužinojo iš socialinės darbuotojos, kurios ausis pasiekė kalbos apie keistą porą. Nuvykusi į prievartautojo namus ir išvydusi juose sugyventine paversta mergaitę socialinė darbuotoja nedelsdama kreipėsi į pareigūnus. Pastarieji iškėlė baudžiamąją bylą dėl mažametės išžaginimo. Vygandas Trainys – „Prievartautojų netramdė“. LIETUVOS RYTAS
Chuliganiškas elgesys įmanomas ne tik vairuojant automobilį, bet ir katerį. Sekmadienį Klaipėdos centre, Dangėje, kaip įtariama, neblaivus vyras neatsargiai vairuodamas motorinį laivelį sužalojo dvi moteris.
Buvo apie 21 val., kai dvi moterys, dukra ir mama, prie Biržos tilto plovė vandens dviračius. Tuo metu upe plaukiojusiame kateryje pramogavo kompanija. Jos vairininkas elgėsi įžūliai ir nedovanotinai neatsargiai. Laimė, kad visa tai stebėjo būrys žmonių, o vienas jų net nufilmavo incidentą. Vandens dviračius nuomojančios įmonės vadovas Robertas Lozinskij pasakojo pats matęs incidentą. Pasak jo, katerį vairavęs vyras dar prieš moterų sužalojimą elgėsi įžūliai. Jis tyčia darė taip, kad dviračius valiusios moterys būtų aptaškytos vandeniu. Daiva Janauskaitė – „Dangėje – neblaivaus vairininko siautėjimas“. KLAIPĖDA
