Politikos, kultūros, teisėtvarkos naujienų liepos 24 dienos dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Rusijos tyrimų komitetas (RTK) pirmadienį pranešė iškėlęs baudžiamąją bylą Lietuvos generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams, susijusiems su Sausio 13-osios byla. „Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – sprendimo motyvą pakomentavo RTK atstovas. Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) tokius Rusijos teisėsaugos veiksmus vakar pavadino atviru spaudimu Lietuvai, jos teismams ir teisėtvarkos pareigūnams. Pasak URM, Lietuvos teismui metamas kaltinimas, kad byla prieš Sausio 13-osios agresijos organizatorius ir dalyvius nėra paremta objektyviais įrodymais, dvelkia išskirtiniu cinizmu, nes Rusija pati atsisakė bendradarbiauti Sausio 13-osios ir Medininkų bylose.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, jis galintis vertinti žinią iš Maskvos tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. „Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės“, – tikino generalinis prokuroras. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Vyčio Jurkonio nuomone, „tai nėra gera žinia nei Lietuvai, nei regionui, nei patiems rusams“, nes „dabartinė Rusijos valdžia akivaizdžiai tolsta nuo europietiškos linijos, visų tarptautinių standartų atvirai kalbėtis apie nusikaltimus, kurie vyko tiek pokariu, tiek byrant Sovietų Sąjungai“.

V. Jurkonio manymu, Maskvos užmojo kelti bylas mūsų teisėjams ir prokurorams Lietuva neturėtų per daug dramatizuoti, o toliau kryptingai tęsti teisinės valstybės principus atitinkančią veiklą. Iš daugiau kaip 60 kaltinamųjų Sausio 13-osios byloje prieš teismą Lietuvoje stojo tik du kaltinamieji. 1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Raimonda Ramelienė – „Maskva pagąsdino, bet neišgąsdino“. LIETUVOS ŽINIOS

Kauniečiai didžiuojasi „Laisvės kariu“, o Vilniaus Lukiškių aikštėje atsirado tik atminimo lenta, ir ta pati jau spėjo pradingti, – rašo „Vakaro žinios“. Minint Lietuvos šimtmetį, Vasario 16-ąją Vilniaus Lukiškių aikštėje Lietuvos laisvės gynėjai palaidojo iš įvairių kraštų rinktas relikvijas, susijusias su kovomis už laisvę. Tačiau dabar aiškėja, kad šiuo gestu kai kurie visuomenininkai vienu šūviu sugebėjo nušauti du zuikius: ir prisidėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo, ir pasireklamuoti. Prie įamžintų relikvijų Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Lukiškių aikštėje, ant grindinio, atsirado atminimo lenta su išvardytomis visomis relikvijomis, kurios ilsisi žemėje, o šalia relikvijų sąrašo nepasikuklino įsiamžinti ir keli save visuomenininkais, o gal net Tautos didvyriais, laikantys asmenys – pasirašiusieji kapsulėse ateities kartoms paliktą raštą, kad čia pagerbtos aukos tegul būna laikomos kilnios ateities laidu būsimosioms Lietuvos kartoms.

Negana to, ant granitinės atminimo lentos tokio paties dydžio raidėmis, kaip ir relikvijos, įrėžtas ir projekto užsakovas – Vilniaus savivaldybė. Šalia ir darbus atlikęs rangovas bei čia dirbusių projekto vadovų pavardės. „Trūksta tik buhalterių ir vairuotojų. Juk čia įterptos relikvijos, kurios mūsų šaliai – labai svarbios. Tai nuostabi idėja, kurią sumenkina šis chamizmo protrūkis, kai žmonės nori bet kokia kaina save iškelti ir įsiamžinti“, – nusistebėjo prie paminklo sutiktas praeivis Algimantas Saulėnas. Tokio poelgio nesupranta ir parlamento gynėjas, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis. Jo nuomone, toks poelgis – žūtbūtinis noras pasipuikuoti.

Pasak K. Ganzbigelio, istorija turėtų vienyti Tautą, o ne atvirkščiai: „Puikus pavyzdys – neseniai Kaune atidengta „Laisvės kario“ skulptūra. Juk prie jos atsiradimo taip pat prisidėjo daugybė žmonių. Kai kas paaukojo didžiules pinigų sumas. Bet prie paminklo nėra jokių pavardžių. Tik prierašas, kad paminklas pastatytas už žmonių suaukotas lėšas ir savivaldybės pastangomis. Toks turi būti visuomenę jungiantis projektas. O prieš mūsų akis – visuomenę kiršinantis projektas“, – sakė jis. Beje, „Vakaro žinioms“ ėmus domėtis atminimo lentos atsiradimu, ši greitai buvo pašalinta iš savo buvimo vietos. Justina Gafurova – „Laisvės kovos virto kovomis dėl garbės“. VAKARO ŽINIOS

Kuo ilgiau valdžioje, tuo savesnė tampa ir valdiška kišenė – šiemet beveik trečdalis Seimo narių vadinamuosius kišenpinigius sėmė iki dugno. Ypač įsidrąsino šios kadencijos naujokai, – rašo „Lietuvos rytas“. Pavyzdžiui, buvęs girininkas Kęstutis Bacvinka pernai per pusmetį išleido 2,8 tūkst. eurų, o šiemet jau vos tilpo į limitą. Beveik 3 tūkst. eurų mokesčių mokėtojams atsiėjo Garliavos apygardoje išrinkto valstiečio išlaidos transportui, suvenyrams, kurių nupirko už 1 500 eurų. Suvenyrus iš Seimo sandėlio šlavė ir jo bendražygis Valius Ąžuolas, Rima Baškienė ir Vytautas Bakas, bet šioje srityje visus pranoko Radviliškyje į Seimą išrinktas valstietis Aurimas Gaidžiūnas, rinkėjams išdalijęs beveik 2,3 tūkst. eurų vertės suvenyrų.

Tuo metu išlaidautojų transportui priešakyje tvirtai žengia Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Petras Gražulis, per pusmetį transportui išleidęs beveik 5 tūkst. eurų. Pagal išlaidas transportui įkandin P. Gražulio išsirikiavo valstiečių frakcijai priklausantys Justas Džiugelis, Naglis Puteikis, konservatorius Kęstutis Masiulis, valstietė Aušrinė Norkienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovė Irina Rozova. Maksimali suma, kurią parlamentarai per mėnesį gali išleisti transportui, biurui išlaikyti, kanceliarinėms prekėms, suvenyrams, gėlėms, telekomunikacijų ar viešosios informacijos teikėjų paslaugoms, yra 895 eurai, o per pusmetį susidaro 5 251 euras. Parlamentinei veiklai skirtas lėšas į nuosavus automobilius investavo ir tarnybinėmis mašinomis vežiojami Seimo nario mandatus turintys ministrai. Tadas Ignatavičius – „Jau įsidrąsino semti“. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Sekmadienį Radviliškyje prasidėjo savaitę truksiantis Europos žmonių festivalis, kuriame kiekvienos šalies delegacija pristatys savo kultūrą, papročius bei tradicijas, kulinarinį paveldą, susirungs sportinėse varžybose. Iš 17-os į tarptautinę organizaciją „European Peoples’Festival“ susibūrusių šalių į Radviliškį suvažiavo Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių delegacijos – iš 13-os Europos miestų, kiekviename svečių būryje – iki pusšimčio žmonių, pasiryžusių per dainas, šokius, fotografiją, gatvės teatrą, valgius pristatyti savo šalį. Šių festivalių tikslas – rengti juos nedideliuose miesteliuose, turinčiuose iki 20 tūkst. gyventojų. Lietuva šiame festivalyje kaip asociacijos „Europos žmonių festivalio“ narė dalyvauja nuo 2006-ųjų, tačiau pati per šį laikotarpį dar nebuvo sukvietusi festivalio pas save, nors būtent tokia yra sąlyga šalims dalyvėms: jį nors kartą surengti pas save. Kitą Europos žmonių festivalį planuojama surengti Portugalijoje. Laima Aganauskienė – „Europa suvažiavo į Radviliškį“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Istorijos slėpinių gerbėjų laukia neeilinis įvykis. Minint Klaipėdos 766-ąjį gimtadienį, nuo rugpjūčio 1-osios uostamiesčio Pilies muziejuje duris atvers unikali paroda: pirmą kartą bus eksponuojami radiniai iš devynių Vokietijos ir mūsų šalies muziejų. Nuo akmens amžiaus iki XVII amžiaus. „Ko gero, labiausiai intriguoja tai, kad žmonės galės išvysti nuo XIX amžiaus antrosios iki XX amžiaus pirmosios pusės mūsų krašte iškastus, o vėliau Vokietijos muziejams perduotus ir niekada viešai nedemonstruotus artefaktus. Ir gintaro dirbinius iš vadinamojo Juodkrantės lobio, ir kuršių bei jų pirmtakų vakarų baltų kapinynų medžiagą. Iš viso parodoje bus eksponuojama per 400 muziejinių vertybių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys.

Ekspozicijų archeologinė medžiaga – vien iš etninio Mažosios Lietuvos regiono. Paroda „Klaipėdos (Memel) kraštas: nuo ištakų iki XVII amžiaus“ atidaroma Klaipėdos piliavietės šiaurinėje kurtinoje. Denisas Nikitenka – „Į Klaipėdą grįš senovės lobiai“. LIETUVOS ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Lietuvos rusų sąjungos atstovas Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas gali būti teisiamas dėl Lietuvos partizanų vado A. Ramanausko- Vanago atminimo paniekinimo. Pats V. Titovas kaltinimų kratosi, esą yra varžoma jo žodžio laisvė, – rašo „Klaipėda“. Sprendimas pradėti tyrimą priimtas po praėjusį trečiadienį įvykusio incidento Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstant galimybę pagerbti A. Ramanauską- Vanagą atminimo lenta. „Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti šį žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų?“ – klausė V. Titovas. Sklaidydamas atsineštus dokumentus, jis tikino galįs tai įrodyti. Esą A. Ramanauskas- Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius. Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską- Vanagą, paskelbti praėjusį ketvirtadienį ir paties V. Titovo profilyje socialiniame tinkle „Facebook“.

Tuo metu uostamiesčio vadovas Vytautas Grubliauskas viešai atsiprašė Auksutės Ramanauskaitės-Skokauskienės „dėl šios išskirtinės bei akivaizdžiai sąmoningos ir grubios provokacijos“. Lietuvos istorikai ir tarptautiniai ekspertai ne kartą yra viešai teigę, kad nėra objektyvių duomenų apie A. Ramanausko- Vanago dalyvavimą taikių gyventojų žudynėse. Po Antrojo pasaulinio karo A. Ramanauskas- Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, o 1949 m. su kitais partizanų vadais pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944-1953 m. A. Ramanauskas- Vanagas buvo suimtas 1956-aisiais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė. Ieva Liškevičiūtė – „V. Titovas priėjo liepto galą?“ KLAIPĖDA