Popierinėmis gervėmis apjuostas laiškas Lietuvai

Anykščių A. Baranausko pagrindinės mokyklos trečiokai su savo mokytoja Elena Bražiūniene Lietuvos valstybės gimtadienį pradėjo švęsti vos pasibaigus kalėdiniam šurmuliui. O Vasario 16-osios išvakarėse klasės lentą papuošė popierinėmis gervėmis apjuostas laiškas Lietuvai.

„Meilė Lietuvai – ne tik Vasario 16-osios minėjimas. Mes nusprendėme Lietuvą mylėti darydami gerus ir gražius darbus. Surengėme koncertą senelių namų gyventojams, o prieš kelias dienas išsiuntėme jiems laiškus su sveikinimais Vasario 16-osios proga. Gražiai paminėjome ir sausio 13-ąją – vaikai iš mažyčių trispalvės spalvomis nuspalvintų gervių sukonstravo Vilniaus televizijos bokštą, taip išreikšdami dėkingumą dėl laisvės žuvusiems žmonėms“, – kalbėjo mokytoja E. Bražiūnienė.

O Vasario 16-osios proga trečiokai išlankstė šimtą baltų gervių, kurios „nutūpė“ klasės lentoje. Visos jos netilpo, todėl, kaip mokytoja juokavo, likusias pasidėjo „atsargai“.

Kodėl gervės? „Paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus ir palieka tėvynę. Tačiau yra tokių, kurie čia lieka net šalčiausią žiemą. Mes norime būti tie paukščiai, kurie net ir užaugę, pabaigę mokslus liksime Lietuvoje“, – kalbėjo mokiniai ir prasitarė, kad lankstyti gerves nebuvo jau taip paprasta.

„Lietuvai mes linkime šilumos, meilės, draugiškumo, laimės, linkime, kad būtų išsaugotos senosios tradicijos ir papročiai“,– savo linkėjimus lentoje rašė vaikai.

Paklausti, kaip reikėtų švęsti Lietuvos gimtadienį, trečiokai turėjo įvairiausių idėjų: „Būtinai reikia iškelti vėliavą ir giedoti himną. Dar galima leisti balionus. Taip pat išsikepti tortą ir jį su visa šeima drauge suvalgyti. Reikia daryti ir gerus darbus – padėti seniems žmonėms: galima jiems padėti pereiti per gatvę, panešti krepšį, o su vienišais seneliais tiesiog pabendrauti“.

Mokytoja vaikams priminė, kad meilė Lietuvai, tai ne tik rūpestis žmonėmis, savimi, bet ir mažaisiais mūsų bičiuliais – paukšteliais ir gyvūnėliais. Pro trečiokų klasės langą matyti ant medžių kabančios lesyklėlės, kurias vaikai darė su tėvelių pagalba. „Dvi savaites laukėme, kol atskris paukšteliai, lesalo vaikai jiems vis išnešdavo. Ir štai pagaliau jų sulaukėme – dabar jau per pertraukas mokiniai eina patikrinti, ar tik sparnuočiams netrūksta maisto“, – savo mokiniais džiaugėsi mokytoja.