Požėla: gelbėjimo darbų šiemet daugėja, žuvusių eismo įvykiuose – tris kartus daugiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla sako, kad šiemet ugniagesiai gelbėtojai sulaukia daugiau iškvietimų atlikti gelbėjimo darbus. Pasak jo, ypač neramina eismo įvykių statistika: šią vasarą iš sumaitotų transporto priemonių teko ištraukti 15 žuvusių žmonių – tris kartus daugiau nei pernai.

„Šiais metais mes turime apie 8,5 tūkstančio iškvietimų atlikti gelbėjimo darbus. Analogiškas praėjusių metų laikotarpis – 7,5 tūkstančio“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė R. Požėla.

Apie tai PAGD direktorius kalbėjo Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, Vilniaus rajone, surengtoje spaudos konferencijoje. Po jos ugniagesiai gelbėtojai atliko praktinę gelbėjimo operacijos demonstraciją, kurios metu specialia įranga buvo išardytos apvirtusio automobilio konstrukcijos ir išlaisvintas nukentėjusysis. 

Pasak R. Požėlos, gelbėjimo darbų šiemet atlikta maždaug 1,5 tūkst. daugiau nei iškvietimų gesinti gaisrus.

R. Požėla teigė, kad ugniagesių gelbėtojų darbas apima platų spektrą situacijų – nuo pagalbos medikams ir žmonių gelbėjimo vandenyje iki cheminių incidentų ar eismo įvykių, kuriuose tenka iš sudaužytų automobilių ištraukti sužeistus ar žuvusius žmones.

„Šiais metais vėlgi statistika negailestinga – 86 atvejais mes ištraukėme žmones iš sumaitotų transporto priemonių ir jiems suteikėme pagalbą. Deja, kalbant apie eismo įvykius, tai ypatingai liūdina šios vasaros statistiniai duomenys. Deja, šių metų vasarą teko ištraukti 15 žuvusių asmenų ir tai tris kartus daugiau negu praėjusių metų vasarą“, – sakė jis.

PAGD direktorius pabrėžė, kad ugniagesiams gelbėtojams eismo įvykio vietoje tenka ne tik išlaisvinti žmones iš transporto priemonių, bet ir suteikti pirminę medicinos pagalbą. Anot jo, neretai ugniagesiai į įvykio vietą atvyksta pirmieji.

„Mūsų uždavinys yra tinkamai, kvalifikuotai suteikti pirminę medicininę pagalbą“, – sakė R. Požėla.

Jo teigimu, ištraukiamiems žmonėms dažnai nustatomos stuburo, galvos traumos, matomas kraujavimas. Daugeliu iš 86 atvejų ugniagesiams teko žmones gaivinti.

Tuo metu bendras PAGD iškvietimų skaičius taip pat auga. Šiemet ugniagesiai reagavo į maždaug 22 tūkst. iškvietimų, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo apie 20 tūkst.

„Mes reaguojame daugiau, bet iš tikrųjų tarnyba yra taip organizuojama, kad mūsų pajėgumų užtektų, jog mes visur suspėtume“, – sakė PAGD vadovas.

R. Požėla kaip pavyzdį nurodė Vilniaus rajone kilusį gaisrą ir sprogimą įmonės „Jozita“ teritorijoje. Pasak jo, tuo metu didelės pajėgos buvo sutelktos gaisrui ir jo padariniams likviduoti, tačiau tuo pat metu į kitus incidentus taip pat pavyko sureaguoti.

PAGD vadovas teigė, kad tarnyboje vis dar jaučiamas personalo trūkumas, tačiau jį siekiama mažinti organizacinėmis priemonėmis.

Miesto teritorijoje ugniagesiai gelbėtojai į iškvietimą turi atvykti per ne vėliau kaip 8 minutes, o rajonuose – per 18 minučių. R. Požėlos teigimu, daugiau nei 90 proc. atvejų šiuos terminus tarnybai pavyksta išlaikyti.

Po įvykių, kai reikia vaduoti prispaustus vaikus, ugniagesiams teikiama psichologų pagalba

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas Darius Janavičius žurnalistams pasakojo, kad gelbėjimo darbų sėkmei itin daug reikšmės turi pirminė informacija apie avariją ar kitą įvykį, mat pagal tai nustatoma, kiek pajėgų reikia siųsti į įvykio vietą.

„Dažnu atveju pajėgumai išsiunčiami dėka tų žmonių, kurie praneša ir suteikia visą informaciją“, – kalbėjo D. Janavičius.

Pasak ugniagesio, gelbėjimo darbams eismo įvykių metu didelę įtaką turi transporto priemonių, iš kurių neretai reikia išlaisvinti žmones, tipas.

„Jeigu būtų sunkusis transportas, sunkvežimiai, tai padidinta rizika yra, kadangi yra aukštis, konstrukciniai ypatumai, stipresni elementai“, – dėstė D. Janavičius.

Tiesa, anot jo, net ir tais atvejais, kai reikia, pavyzdžiui, išlaisvinti žmogų iš lengvojo automobilio, darbai gali užtrukti dėl kokių nors nenumatytų aplinkybių.

Pasak D. Janavičiaus, po įvykių, kurių metu reikia gelbėti vaikus, ugniagesiams suteikiama psichologinė pagalba.

„Gaila, kad ši vasara pasižymėjo skaudžiais įvykiais, kada reikia gelbėti vaikus, nepilnamečius arba paauglius. (…) Po tokių įvykių ugniagesiams yra suteikiama psichologų pagalba“, – pasakojo Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus viršininkas.

Įvykio liudytojų pagalba gali turėti neigiamų pasekmių

Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Praktinio parengimo skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Povilaitytė žurnalistams pasakojo, kad visi ugniagesiai gelbėtojai yra apmokyti teikti pirmąją medicininę pagalbą. Anot jos, kadangi ugniagesiai dažnai tampa pirmaisiais, atsidūrusiais avarijos vietose, tai jiems ir tenka teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems, kol atvyksta medikai.

Anot M. Povilaitytės, eismo įvykio liudytojai pirmiausia turi užtikrinti savo saugumą, pavyzdžiui, pastatyti automobilį toje vietoje, kur jis netrukdytų kitiems eismo dalyviams, pagalbos tarnyboms, pastatyti avarinį ženklą, užsivilkti šviesą atspindinčią liemenę.

„Priartėjus prie įvykio vietos, reikia iš karto, kuo skubiau perduoti informaciją Bendrajam pagalbos centrui, paskambinti 112 ir nurodyti visą savo žinomą informaciją“, – aiškino M. Povilaitytė.

Pasak ugniagesių atstovės, jei liudininkai mato, kad sužeistieji avarijoje yra sąmoningi, reikia su jais bendrauti, nepalikti jų vienų, prašyti jų nejudėti.

Kaip teigė M. Povilaitytė, žmonėms, patiems nukentėjus eismo įvykyje visų pirma reikia bandyti išlikti ramiems, užgesinti transporto priemonės variklį ir bandyti skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą.

„Jeigu mes turime stuburo traumas, o kažkas atėjo ir bando tą žmogų ištraukti, o jei žmogus šoke, tai irgi gali ne visą laiką suprasti, kas jam yra atsitikę, ką jam skaudo, ko jam neskauda, tai tokie ne visai įvertinti veiksmai gali turėti dideles ir labai neigiamas pasekmes“, – dėstė M. Povilaitytė. 

Kaip skelbė Transporto kompetencijų agentūra,  praėjusią savaitę šalies keliuose fiksuoti 85 eismo įvykiai, juose žuvo penki žmonės.

Liepą įvyko beveik 350 avarijų, per jas žuvo 16 žmonių, 400 buvo sužeisti.

Iš viso šiemet iki rugpjūčio 9-osios eismo įvykiuose žuvo 70 asmenų.