Ketvirtadienį sostinėje prasideda 21-asis tarptautinis Vilniaus kino festivalis „Kino pavasaris”.
Balandžio 1 d. festivalis prasidės Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Visuose miestuose jis tęsis iki balandžio 14 d.
Kaip suskaičiavo festivalio vyriausiasis programos sudarytojas Edvinas Pukšta, norint peržiūrėti visus „Kino pavasario” filmus, prireiktų 252 valandų ir 21 minutės, arba 10,5 dienos.
Sostinėje ketvirtadienį festivalis atidaromas netradiciniu dokumentiniu islandų režisieriaus Benedikto Erlingsono (Benedikt Erlingsson) filmu „Viskas dėl šou” apie keliaujantį cirką. Filme nėra dialogų, tik vintažinio keliaujančio cirko vaizdai ir juos lydinti specialiai filmui sukurta grupės „Sigur Ros” narių muzika.
Užuot pasirinkęs tradicinį dokumentinio filmo pasakojimo būdą, B. Erlingsonas į pagalbą pasikvietė bene garsiausios Islandijos muzikos grupės „Sigur Ros” narius Džordžą Holmą (Georg Holm) ir Orį Palą Dirasoną (Orri Pall Dyrason). Jų specialiai „Viskas dėl šou” parašytas garso takelis, pavadintas „Circe”, buvo išleistas viniline plokštele ir kitais formatais.
Festivalio šalis partnerė – Ispanija. „Kino pavasaris” užmezgė glaudžius ryšius su San Sebastiano kino festivaliu, todėl programoje šiemet bus rodomi originaliausi ispaniški filmai.
„Kino pavasario” žiūrovai galės pamatyti ir „Oskarams” nominuotus, ir prestižiniuose kino festivaliuose apdovanotus filmus. Festivalyje pirmą kartą bus rengiamos hibridinių filmų ir muzikinių klipų programos, pagal Viljamo Šekspyro (William Shakespeare) dramas pastatytų filmų retrospektyva.
„Kino pavasaris” nestokos ir lietuviškų filmų, iš kurių, tikimasi, išsiskirs kino režisieriaus Raimondo Vabalo (1937-2001 m.) retrospektyva. Ji apims pirmąjį R. Vabalo kūrybos dešimtmetį. Ypatinga žanrų įvairovė, drąsus eksperimentavimas su kino raiškos priemonėmis leido jam praturtinti lietuvių kino istoriją išskirtinės stilistikos filmais. Žiūrovai galės pamatyti penkias juostas – „Žingsniai naktį”, „Marš, marš, tra-ta-ta!”, „Laiptai į dangų”, „Birželis, vasaros pradžia” ir „Akmuo ant akmens”.
Tarp ryškiausių juostų – „Oskarui” nominuotos danų drama „Karas” („A War”), prancūzų-turkų „Mustangės” („Mustang”) ir britų „Kerol” („Carol”), taip pat totalitarinę Šiaurės Korėjos sistemą dokumentuojantis rusų filmas „Čia visad šviečia saulė” („Under the Sun”), geriausiu ispanišku filmu pripažintas tragikomiškas „Trumanas” („Truman”), daugiausia „Gojos” nominacijų surinkusi aistringoji „Nuotaka” („The Bride”) ir daugelis kitų.
„Iš viso per praėjusius metus apkeliavome per 30 kino festivalių ir peržiūrėjome daugiau nei 1,5 tūkst. filmų. Iš jų atrinkome įdomiausius, aktualiausius ir labiausiai nustebinusius, bet buvome griežtai apsibrėžę atrankos limitus. Siekėme išlaikyti platesnę geografijos, stiliaus, temų, formų, nuotaikų, režisierių patirties įvairovę. Norėjome parodyti savaip išskirtinius ir unikalius filmus, kokių negalėjome pasiūlyti niekuomet anksčiau ir kokių nedrįsta išleisti Lietuvos kino platintojai. Kiekvienas atrinktas kūrinys turės savo uždavinius”, – paaiškino E. Pukšta.
Jis pažymėjo Roterdamo kino festivalį laimėjusią melancholišką Babako Džiabalio (Babak Jabali) komediją „Radijo dienos” („Radio Days”), vieno garsiausių danų režisierių Tomo Vintenbergo (Thomas Vintenberg) komišką dramą „Komuna” („The Commune”), kurios pagrindinei aktorei Trinei Lindholm (Trine Lidholm) atiteko Berlyno „Sidabrinis lokys”, Venecijos kino festivalyje už geriausią debiutinį filmą apdovanotą”Lyderio vaikystę” („The Childhood of a Leader”) ir „Auksinį liūtą” gavusią Venesuelos dramą „Iš arti” („From Afar”), kurią sukūrė Lorensas Vigas (Lorenzo Vigas).
Į naują festivalio programą „Aš esu hibridas” pateko filmai, kuriuose išnyksta riba tarp dokumentinio ir vaidybinio kino. Čia žiūrovai galės pamatyti kultinės eksperimentinės muzikos kūrėjos, menininkės Laurės Anderson (Laurie Anderson) animacijos, dokumentikos, dienoraščių, muzikos, fantazijų hibridą „Šuns širdis” („Heart of a Dog”) ir kitus standartus laužančius kino darbus.
Tradiciškai festivalis rengs konkursines programas „Nauja Europa – nauji vardai” ir „Baltijos žvilgsnis”, kuriose geriausi Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos jūros regiono šalių filmai varžysis dėl žiuri įvertinimo ir piniginių prizų.
Viena šių metų festivalio naujovių bus muzikinių klipų konkursas. „Muzikiniai klipai Lietuvoje atgyja. Norime juos iš internetinės „YouTube” erdvės perkelti į didįjį kino ekraną. Svarbiausia, kad ši iniciatyva kilo iš pačios klipų kūrėjų bendruomenės – idėją rengti programą pasiūlė kūrybos studija „Zest”, – sakė muzikinių klipų programą kuruojantis muzikos apžvalgininkas Karolis Vyšniauskas.
Muzikinių klipų konkursas simboliškai pavadintas „Kažkas atsitiko”, prisimenant lygiai prieš 30 metų sukurtą bene pirmąjį Lietuvoje muzikinį filmą tokiu pačiu pavadinimu.