Praūžus stipriems vėjams, miškų savininkai raginami apžiūrėti savo valdas. Kodėl tai svarbu?

Paskutinį gruodžio savaitgalį Lietuvoje siautė vėjai. Stipriausi audringi vėjai šėlo šalies vakariniame regione. Pajūrio vietovėse vietomis gūsiai viršijo 30 m/s greitį. Vėtros pridarė nemažai žalos ne tik elektros tinklams ir pastatams, bet ir miškams, kuriuose laužė ir vertė medžius.

Valstybinė miškų tarnyba (VMT) kviečia miškų savininkus apžiūrėti savo miškus ir vėjo, tuo pačiu ir kitų veiksnių pažeistus medžius sutvarkyti iki pavasarinio atšilimo.

VMT sanitarinės apsaugos specialistai pažymi, kad nuo 2022 m. šalies eglynus intensyviai puola žievėgraužis tipografas. Šis vabalas yra pavojingiausias mūsų miškų kenkėjas, apsigyvenantis po žalių eglių žieve per visą medžio stiebo ilgį. Žievėje išgrauždamas takus, vabalas pažeidžia gyvybinius medžio audinius, todėl eglės greitai nudžiūva. Ketverius pastaruosius metus daugelyje Lietuvos eglynų reikėjo sutvarkyti didelius kiekius kenkėjo pažeistų eglių. Dėl žievėgraužio tipografo masiškiausiai pasireiškusių pakenkimų kai kuriose savivaldybėse 2023 m., 2024m. ir 2025 m. buvo skelbiama stichinė nelaimė.

Žievėgraužis tipografas pirmiausiai užpuola vėjo išverstas ar nulaužtas žalias egles, taip pat labiausiai nusilpusias – pavyzdžiui, nuo sausros. Jose sparčiai ir gausiai pasidaugina, o tuomet masine ataka gali užpulti ir įveikti visiškai sveikas egles, eglynuose sudarydamas ilgalaikius masinio dauginimosi židinius. Kuo eglynai vyresni, tuo mažiau atsparūs žievėgraužių atakoms.

Siekiant eglynuose sumažinti žievėgraužių daromą žalą, būtina stebėti 40 metų bei vyresnius medynus ir iš jų nuolat šalinti išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles, kol jose dar neapsigyveno žievėgraužių vabalai. Kenkėjo jau apniktas egles reikia šalinti, kol žievėgraužiai dar tik vystosi po žieve, kad kenkėjai negalėtų apnikti naujų eglių ir nevaldomai plisti miškuose.

Dvi svarbios priežastys, kodėl pažeistus medynus reikėtų tvarkyti šaltuoju metų laiku. Pirmoji: kai šaltis sukausto žemės paviršių, jis tampa lengviau pravažiuojamas. Tuomet technika mažiausiai pažeidžia dirvą, aplinką, netrikdomi laukiniai miško gyventojai.

Antroji priežastis ta, kad pažeistas egles sutvarkius šaltuoju metų laiku, nukirstų medžių kelmų bei kirtimo liekanų skleidžiamas kvapas iki pavasario spės išsivadėti ir atšilus orams kur kas mažiau masins skraidyti pradėjusius žievėgraužius tipografus. Jei iki pavasarinio gamtos atbudimo iš miško bus pašalinti nulaužti, išversti, kenkėjų apnikti ar džiūstantys medžiai, tai taps veiksminga priemone, galinčia sumažinti žievėgraužių plitimą ir jų daromą žalą.

VMT prašo visų savininkų aktyviai stebėti savo miškų būklę ir tvarkyti vėjo bei kenkėjų pažeistus medžius, neleisti juose vystytis žievėgraužių masiniams židiniams. Miško savininkus, nežinančius, nuo ko pradėti, kokie reikalavimai, norint gauti leidimą kirsti miškui, Valstybinė miškų tarnyba kviečia kreiptis į jos konsultacijų centrą tel. +370 670 06211. Tarnybos specialistai pakonsultuos, kokius žingsnius atlikti, siekiant sutvarkyti pažeistus medžius ir apsaugoti savo mišką.

Valstybinė miškų tarnyba yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką gamtos išteklių (miškų, augalų nacionalinių genetinių išteklių) valdymo srityje.

Valstybinės miškų tarnybos inf.