Premjerė: dėl prenumeratos pristatymo vis dar ieškoma kompromiso

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo įkainių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dėl valstybės paramos tvarkos vis dar ieškoma kompromiso.

„Sprendimo galutinio nėra, pasipiktinimas, kaip visada Lietuvoje, kyla iš diskusijų ir girdime pasipiktinimą. Galutinį sprendimą pristatysime, kai rasime geriausią kompromisą“, – per Vyriausybės valandą Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.

Lietuvos paštui padidinus pristatymo įkainių savikainą mieste, kaip ir kaimiškose teritorijose, leidėjai siekia, kad valstybė numatytų kompensacijas už spaudos leidinių pristatymą ir miestuose bei didmiesčiuose.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad siekiama išplėsti leidinių prieinamumo galimybes kaimuose ir mažesniuose miestuose.

„Sistema būdavo, kad 8 mln. eurų kainuodavo kaimo vietovės, o didieji miestai eidavo į Lietuvos pašto minusą. Galvojama dabar, kaip išskirti ir padaryti geriau, kad būtų rūpinamasi prieinamumo gerinimu, o tai reiškia, kad mažiau dėmesio bus didiesiems miestams, kur nėra tokia problema, kalbant apie laikraščius ir kitus leidinius, bet labiau išplečiant galimybes kaime ir mažesniuose miestuose ar miesteliuose“, – ketvirtadienį Seime sakė ministras.

Anot jo, kitą savaitę numatomas susitikimas su platintojais ir leidėjais, toliau bus ieškoma sprendimo.

Premjerė taip pat kalbėjo, kad mieste ir kaime yra skirtinga tikimybė atsirasti alternatyviems paslaugų tiekėjams, todėl jie ir atskiriami planuojant paramą. 

„Vienu atveju tai yra valstybės pagalba, todėl, kad yra preziumuojama, kad rinkoje būtų paslaugų, jeigu Lietuvos paštas nedirbtų į nuostolį iš esmės dempingą taikydamas kainoms, o kaime ar periferijoje yra kita tikimybė, dažnai net ir neegzistuojanti, kad kažkas apskritai apsiims tą paslaugą teikti, todėl tas išskyrimas yra labai aiškus“, – Seime sakė I. Šimonytė.

Tiek premjerė, tiek S. Kairys sakė, kad problema galėtų būti sprendžiama per atnaujintą medijų rėmimo modelį. 

„Manau, kad šitą klausimą kompleksiškai spręsti galėtų ne per paštą, o per atnaujintą medijų rėmimo modelį, ten visus galus suvedant, sprendžiant tame tarpe ir pristatymo klausimą, bet tam reikia tą modelį pirma priimti Seime“, – Seime sakė kultūros ministras, parlamentarui Andriui Palioniui pasiteiravus, kodėl per Lietuvos paštui pristačius trejų metų įkainių kilimo planą, po metų jie pasikeitė. 

Premjerė taip pat kalbėjo, kad norėtųsi keisti rėmimo modelį, kad jis būtų teisingesnis. 

„Dėl ateities, norėtųsi apskritai keisti rėmimo modelį, nes jis būtų teisingesnis pagal tai, ką valstybė turėtų remti. Čia skirtingai nuo akcizo, kur valstybė duoda tam tikrą įsipareigojimą dėl mokesčių kaitos, vis dėl to čia yra paslaugos, kurios teikiamos ir turi kainą“, – Seime sakė I. Šimonytė.

„Jei sparčiai keičiasi savikaina dėl kintančios minimalios algos ar kitų sprendimų, tai žinoma, galima pasakyti, kad kainos dėl to nesikeičia, bet tokiu atveju yra problema, kad nuostolį kažkas turi padengti ir jį padengia mokesčių mokėtojai. Čia mano atrodo, ne visiškai tinkama analogija yra“, – sakė ji.

Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė BNS yra sakiusi, kad bendri įkainiai nuo kitų metų auga nuo 27 proc. iki trijų kartų, o pagrindinė to priežastis – augantis darbo užmokestis ir kitos sąnaudos bei ateities prognozės.

„Nacionalinė spauda“, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Kultūros periodinių leidinių asociacija, bendrovės „Verslo žinios“ ir „Diena Media News“ lapkričio pradžioje išplatino kreipimąsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, ministerijas bei Seimo Ekonomikos komitetą – jos prašo ne tik kompensuoti įkainių pakėlimą miestų bei didmiesčių teritorijose, bet ir įvertinti Lietuvos pašto įkainių pagrįstumą.