Prezidentas pasirašė 2022 m. biudžetą, kuriame numatyti žingsniai link gerovės valstybės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė praėjusią savaitę Seime priimtą 2022 m. biudžetą ir susijusius įstatymus.

„Gerovės valstybę turime kurti trimis kryptimis – stiprindami visų mūsų saugumą, mažindami socialinę atskirtį ir kurdami inovatyvią ekonomiką. Išlaidų didinimas gynybai ir sienos apsaugai, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimas, spartesnis pensijų didinimas, minimalios algos augimas ir atlyginimų didinimas viešojo sektoriaus darbuotojams, intensyvesnis finansavimas moksliniams tyrimams – visa tai biudžete numatyti žingsniai kuriant gerovės valstybę. Juos žengiame išlaikydami suvaldomo dydžio fiskalinį deficitą“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, kad svarbiausiais biudžeto priemonių klausimais pavyko sėkmingai surasti konsensusą su Seimu ir Vyriausybe.

Šalies vadovo vertinimu, svarbu tai, kad 2022 metų biudžetu yra siekiama įgyvendinti rugsėjo mėnesį politinių partijų pasirašytą susitarimą dėl švietimo. Taip pat svarbu, kad kitų metų biudžeto įstatyme pirmą kartą šalies biudžetavimo istorijoje galima pamatyti kokybinius viešųjų paslaugų pagerėjimo rodiklius.

Išlaidos gynybai kitais metais sudarys 1 323 mln. eurų (papildomai 157,1 mln. eurų). Prezidento gegužės mėnesį inicijuotas neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas kitais metais sieks 60 eurų (NPD didės iki 460 eurų asmenims, uždirbantiems iki 1 VDU). 

Tęstinio spartesnio pensijų indeksavimo modelio būtinybę šalies vadovas kėlė dar  XVIII Vyriausybės formavimo metu, o vasarą aptarė šį modelį su socialinės apsaugos ir darbo ministre ir senjorų organizacijų atstovais. Įgyvendinus šį modelį biudžete, kitais metais vidutinė senatvės pensija didės apie 50 eurų.

Įgyvendinant politinių partijų susitarimą dėl švietimo iš valstybės biudžeto skiriama papildomai 249 mln. eurų (be ES lėšų). Po Prezidento lapkritį inicijuoto susitikimo su Vyriausybės nariais ir mokslo bendruomenės atstovais, biudžete padidėjo finansavimas mokslui ir tyrimams. Valstybės pažangai šioje srityje kitais metais papildomai skiriama apie 43 mln. eurų .

„Šiais metais dar liko pradėtų ir nepabaigtų darbų finansų srityje – dėl to kitų metų Seimo pavasario sesijoje tikiuosi ryžtingų pasiūlymų iš mokesčių ekspertų grupės, suburtos prie Finansų ministerijos. Pasiūlymai ekspertų grupei yra pateikti. Reikia mokestiniųsprendimų, kurie pagaliau padarytų mūsų mokesčių sistemą teisingesnę. Mokesčių reforma taip pat neįsivaizduojama be socialiai atsakingo žaliojo kurso ir be ekonomikos našumo didinimo veiksmų“, – pabrėžė Prezidentas.