Seimas ketvirtadienį renkasi į neeilinę sesiją, kurioje prezidentas Gitanas Nausėda pristatys Ingos Ruginienės kandidatūrą į Vyriausybės vadoves.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės kandidatūrą vadovauti 20-ajai Vyriausybei pasiūlė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iš pareigų pasitraukus ekspremjerui Gintautui Paluckui.
Tą jis padarė teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities.
Sprendimą dėl I. Ruginienės kandidatūros Seimas priims kitą savaitę. Užtikrintą paramą jai kol kas žada politikę iškėlę socialdemokratai ir koalicijos partneriai „aušriečiai“.
I. Ruginienė pernai rudenį tapo Seimo nare, o kiek vėliau – socialinės apsaugos ir darbo ministre G. Palucko Vyriausybėje.
Prieš tapdama politike I. Ruginienė ėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės pareigas.
Dėl galimybės siekti tapti socialdemokratų kandidate į premjeres ji varžėsi su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu. Tačiau šis iš kovos pasitraukė, sužinojęs, jog atsidūrė teisėsaugos akiratyje.
Prokuratūra siekia jam pareikšti įtarimus „čekiukų“ byloje, kai politikas dar ėjo Jonavos rajono tarybos nario pareigas.
Klausimai ir dėl studijų, ir dėl vyro verslo
I. Ruginienė 2005 metais baigė studijas Vilniaus universitete, įgijusi visuomenės sveikatos magistro laipsnį.
Po dešimtmečio – 2015 metais – Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje ji įgijo miškų valdymo bakalauro laipsnį, dar vėliau – 2022 metais – Mykolo Romerio universitete – darbo teisės magistrą.
Vis tik studijos kolegijoje visuomenėje sukėlė klausimų, kadangi mokslus politikė baigė dvigubai greičiau nei įprastai jie trunka.
Pati I. Ruginienė sako, kad studijas baigė greičiau, nes jai buvo užskaityta dalis ankstesnių studijų dalykų.
Politikė sulaukė klausimų ir dėl vyro verslo.
Vismantas Ruginis vadovauja spausdinimo įrenginių prekybos įmonei „Poligrafa“, yra magnio klišių poligrafijos pramonei gamintojos „Magnio forma“ savininkas ir vadovas, taip plastiko plėvelių spaudai ir pakuotiems prekybos bendrovės „Ekonota“ savininkas.
Kaip anksčiau skelbė visuomenininkas Andrius Tapinas, pernai birželį Ukrainos teismas pripažino, jog V. Ruginis, įveždamas į Ukrainą apie toną spaustuvėms skirtų prekių, jų nedeklaravo.
Pasak jo, ukrainiečiai konfiskavo prekių už maždaug 5 tūkst. eurų ir skyrė tokio paties dydžio baudą.
Pati I. Ruginienė tikina, kad bauda nebuvo skirta. Pasak jos, gabendama naudotą popieriaus laminavimo mašiną pirkėjui įmonė „Magnio forma“ kartu įdėjo šiai mašinai priklausančius, pradėtus naudoti laminavimo plėvelių rulonų likučius, o Ukrainos muitininkų šie likučiai buvo traktuoti kaip atskira prekė.
„Sovietinis vaikas“
I. Ruginienė gimė 1981 metų gegužės 24 dieną Trakuose.
Vaikystę kandidatė į premjeres sako praleidusi Vilniuje, tačiau turinti rusišką akcentą, nes gyveno „būtent tame mikrorajone, kur (…) vyravo lietuvių ir rusų kalba“.
Kalbėdama apie vaikystę, kandidatė vadovauti Vyriausybei save taip pat pavadino „sovietinių laikų vaiku“. Tai visuomenėje taip pat įplieskė diskusijas, ką socialinės ir darbo apsaugos ministrė tuo norėjo pasakyti.
Vėliau ji patikslino, kad buvimas „sovietiniu vaiku“ jai reiškia tai, ko daugiau patirti nenorėtų.
Politiniams oponentams pro akis nepraslydo ir I. Ruginienės vizitai į Rusiją. Politikė sako 2015 ir 2018 metais lankiusi gimines, šioje šalyje likusius po Antrojo pasaulinio karo.
Nepaisant ministrės paaiškinimų, opoziciniai konservatoriai šią savaitę kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydami leisti susipažinti su žvalgybos turima informacija apie I. Ruginienę, kad galėtų tinkamai įvertinti jos kandidatūrą.
Pati politikė tokių veiksmų sako nesureikšminanti ir pabrėžia turinti leidimą dirbti su dokumentais, pažymėtais grifu „visiškai slaptai“.
