Velse vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus kalbama apie konkrečias pagalbos priemones tiek Ukrainai, tiek Gruzijai. Nors Lietuva visada rėmė ir rems atvirų durų politiką, Ukrainos atžvilgiu pirmiausiai bus svarstomi finansinės paramos klausimai.
Kaip antradienio rytą interviu „Žinių radijui” sakė Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Jovita Neliupšienė, siekiant padėti Ukrainai, bus sukurti specialūs NATO fondai, kuriais pasinaudodama šalis galės finansuoti tiek reformas, tiek saugumo sritį.
„Ji galės įgyvendinti priemones, kurios padėtų suartėti su NATO ir vykdyti bendrus veiksmus. Aišku, svarbu įgyvendinti praktinį bendradarbiavimą, keistis informacija, mokymais, logistika, taip toliau – tų priemonių yra labai daug”, – vardijo Prezidentės patarėja.
Pasak J. Neliupšienės, Lietuva per minėtus NATO fondus taip pat skirs finansinę paramą Ukrainai ir aktyviai skatins kitas šalis nares paremti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, netgi karinėmis.
„Klausimas dėl karinės pagalbos kyla nuolat, mes remiame šias diskusijas, nes jau aiškiai matyti, kad Rusija vykdo atvirą karą su Ukraina. (…) Tai nėra kova prieš separatistus, iš tiesų vyksta Rusijos karinė invazija, Ukraina yra ta šalis, kuri bando sustabdyti, kovoja už taiką ir už savo šalies išlikimą”, – teigė J. Neliupšienė.
Kalbėdama apie Gruziją, Prezidentės atstovė pabrėžė, kad ši šalis yra viena aktyviausių NATO partnerių, o jos aktyvumas gali būti palygintas su Švedijos ar Suomijos.
„Tikimės, kad Gruzijai bus pasiūlyta dar daugiau bendrų pratybų, apmokymų, veiksmų koordinavimo”, – sakė J. Neliupšienė.
Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Ukrainos vyriausybė ėmėsi naujos iniciatyvos dėl šalies narystės NATO. Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas tikina, kad šaliai reikalinga „praktinė” NATO parama.
2008-aisiais, nepaisant JAV paramos, Ukrainai nepavyko prisijungti prie Aljanso. Šaliai buvo suteikta tik simbolinė narystės perspektyva nenurodant datos. Tačiau Rusijai aneksavus Krymą, NATO sustiprino savo bendradarbiavimą su Ukrainos vyriausybe ir praktiškai nutraukė santykius su Maskva. Rusija yra griežtai „prieš”, kad vakarinė jos kaimynė būtų priimta į NATO.
