Prie rekonstruotos „betonkės“ priprasime… („Aukštaitiškas formatas“ Nr.102)

61 milijoną eurų kainavusi kelio Utena–Molėtai rekonstrukcija piktina vairuotojus. Į 30 kilometrų – vadinamosios „betonkės“ – kelio ruožą sukišus milijonus, neva kelias susiaurintas, dalis kelio atkarpų nesaugiai iškeltos. Be to, įrengta daug atitvarų, salelių ir kitų greitį ribojančių priemonių.
Vairuotojai piktinasi, kad nors kelias ir tapo dar „lėtesnis“, tačiau kartu ir nesaugesnis, nei buvo. Projektui vadovavusi „Via Lietuva“ tikina, kad rekonstrukcija atlikta teisingai. Kelininkams pritaria ir politikai. Tiesa, buvęs Lietuvos kelininkų vadovas dr. Virgaudas Puodžiukas mano, kad atliekant rekonstrukciją nebuvo ieškota geriausio varianto.

Kokia pradžia, toks ir rezultatas

Zarasiškis, advokatas Algirdas Misevičius AF sakė, jog jis tikėjosi kitokio rezultato.
„Tikėjausi, kad bus trys eismo juostos kaip Estijoje. Deja, čia Lietuva, 70 km/h ir bėgantys gyvūnai per kelią. Nusivyliau. Nesąmonė. Geriau jau aš ten kiekvieną kartą po kokius du eurus mokėčiau, bet važiuočiau normaliai. Kelias yra siauras, greičio apribojimai. Nesąmonė. Galvojame, kad turėtume gyventi vakarietiškoje visuomenėje ir siekti kažko, bet pastatė kelią, kur dvi mašinos prasilenkti negali“, – poziciją AF išsakė advokatas.
A. Misevičius ironizavo, kad darbai baigėsi taip, kaip ir prasidėjo. „Per atidarymą susisiekimo ministras su kūju bandė kažkokias plytas suskaldyti, nieko jam nesigavo. Niekas iš tavęs nereikalauja, kad būtum Rembo, bet kai plaktuku nepataikai į plytą…“ – juokėsi A. Misevičius.
Molėtuose gyvenantis Utenos daugiafunkcio sporto centro direktorius Mindaugas Kildišius kalbėjo, jog ir iki kelio rekonstrukcijos, ir po rekonstrukcijos jis iš Molėtų į Uteną važiuoja apie pusvalandį.
„Keista, kad įdėjo 61 milijoną ir negali važiuoti net taip, kaip važiavai. Turėjo juk pagerinti kelią, bet įvyko taip, kaip įvyko. Man didžiausia problema – ištisinės juostos ir salelės. Salelių esmė, gal greičio sulėtinimo, bet tos ilgos nelenkimo juostos… O kai yra galimybė lenkti, tada lenkia iš abiejų pusių ir tada… vėl negali lenkti. Kai mašinų nėra, labai gera važiuoti. Bet šiame kelyje visada turi būti budrus, rekonstrukcija daryta lyg specialiai, kad visada būtum įsitempęs“, – dėstė M. Kildišius.

Kuo toliau nuo Vilniaus, tuo srautas mažesnis

Kilus vairuotojų nepasitenkinimo bangai, „Via Lietuva“ išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad rekonstrukcija atlikta ne „iš lemputės“, o atlikus išsamius skaičiavimus.
„Rengiant ruožo nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto projektą, buvo atlikti visi reikalingi tyrimai bei analizės, be kurių šio kelio atnaujinimo projektas nebūtų kokybiškai parengtas ir patvirtintas visų su eismo saugumu susijusių institucijų: projektuojamuose ruožuose buvo atlikti projektinių sprendinių eismo srautų modeliavimai, jų metu atliktos eismo intensyvumo analizės, transporto srautų tyrimai, transporto srauto piko metu ir jų trukmės nustatymas bei kt. Taip pat, siekiant racionalaus ir nuoseklaus kelių infrastruktūros plėtros planavimo, nustatyti eismo srautai 20 metų laikotarpiui. Projektui taip pat atliktas ir kelių saugumo auditas.
Ruože nuo Molėtų iki Utenos vidutinis eismo intensyvumas yra beveik du kartus mažesnis, lyginant šio kelio atkarpą nuo Maišiagalos iki Molėtų, lyginant su jau anksčiau rekonstruota kelio atkarpa nuo Vilniaus iki Maišiagalos sankryžos – eismo intensyvumas yra mažesnis daugiau nei 3 kartus (Molėtai–Utena eismo intensyvumas siekia 4,5 tūkst. transporto priemonių per parą, o ruože nuo Maišiagalos sankryžos iki Molėtų – daugiau nei 7 tūkst. transporto priemonių per parą, anksčiau rekonstruotoje kelio atkarpoje nuo Vilniaus iki Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos, kurioje šiuo metu įrengtos 2+2 kelio juostos, vidutinis eismo intensyvumas yra 15 tūkst. transporto priemonių per parą)“, – pranešime nurodo kelininkai.
„Via Lietuva“ atstovai teigia, kad kelio plotis atitinka reikalavimus.
„Kapitaliai suremontavus kelio Vilnius–Utena ruožą nuo Molėtų iki Utenos, ši atkarpa turi dvi eismo juostas (po vieną į vieną pusę), važiuojamosios dalies plotis siekia 7 m, vienos eismo juostos plotis – 3,5 m, kraštinių saugos juostų plotis – 1 m, kelkraščiai – 1,5 m. Atnaujintas kelias nuo Molėtų iki Utenos atitinka visus magistralinių kelių II kategorijai keliamus reikalavimus, jo sprendiniai atitinka ir griežtus kelių saugumo audito reikalavimus“, – rašoma pranešime spaudai.

Seimo nariams važiuoti patogiau

AF pakalbinti Utenoje rinkti Seimo nariai: 2020–2024 metų kadencijos Seime dirbęs, vienas iš „betonkės“ rekonstrukcijos iniciatorių Edmundas Pupinis ir šioje kadencijoje į Seimą Utenoje išrinktas nepartinis Vitalijus Šeršniovas – dėstė, kad, jų nuomone, tvarkingiems vairuotojams dabar patogiau važiuoti, nei iki rekonstrukcijos.
„Nesu inžinierius, projektuotojai prižiūri ir vertina. Sakoma, kad kelias atitinka reikalavimus. Dažnai važiuoju šiuo keliu, man nėra didelių problemų. Rašo, kad jeigu traktorių sutiksi, kas bus. Aš 20 metų tame kelyje nebuvau trakto-riaus sutikęs ar sugedusio automobilio. Čia požiūrio klausimas. Kas daugiau nusimano apie kelius, galbūt galėtų daugiau pasakyti, bet aš kaip vartotojas važiuoju, ir tiek. Kai kas nori skubėti. Nors ir aš važiuoju 90–95 km/h, bet ir šitame kelyje pravažiuoja pro mane kaip pro stovintį. Manau, turėtų ne mėgėjai, o specialistai komentuoti. Tie, kurie supranta, turėtų komentuoti. Žinoma, norėtųsi keturių eismo juostų magistralės. Molėtuose organizavau susitikimą, verslininkai buvo susirinkę, bet pagrindinis motyvas dėl keturių eismo juostų buvo, jog apkrovimas nėra didelis. Buvo pateikti paskaičiavimai. Čia tik 4–5 tūkstančiai automobilių per parą pravažiuoja. Kai kurie finansavimai eina iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir jie prižiūri, ar atitinka reikalavimus, negali tų reikalavimų apeiti. Kita vertus, jeigu Lietuvoje kažkas būna padaroma, daugiau būna nepatenkintų nei patenkintų. O aš važinėju, man lygus kelias, važiuoju normaliu greičiu ir nekyla didesnių problemų“, – AF sakė buvęs Seimo narys E. Pupinis.
Dabartinio Seimo narys V. Šeršniovas savo pirmtakui antrino. „Stengiuosi gyvenime mažiau žliumbti, o greičiau prisitaikyti ir eiti priekin. Man daug patogiau važiuoti dabar, nei anksčiau. Buvo „betonkė“, dabar nėra „betonkės“. Sėdu, nuvažiuoju ir jokių problemų nematau. Praėjusią savaitę pats šnekėjau su buvusiu „Via Lietuva“ direktoriumi, man sakė, jog jeigu bus galimybės, dar bus vertinama, ar tiek reikia ištisinių linijų. Jeigu po kito vertinimo jų pamažintų, dar pagerėtų reikalai. Nes dabar kai tik ištisinė, tai kaip tyčia kažkas niekur neskuba. Bet tos ištisinės linijos taip pat, matyt, ne iš gero gyvenimo nupieštos.
Kažkada, kai Utenoje tvarkė Aušros gatvę, buvo identiška situacija. Siaurino kelią ir didžioji dalis gyventojų žiauriai tuo piktinosi, bet praėjo kažkiek metų, visi važiuoja, užmiršo pykčius, nemačiau, kad kam nors tas kelias būtų kėlęs didelių problemų, nemačiau, kad jis būtų užtvertas. <…> Kelias buvo labai greitai suremontuotas. Ar nėra ten perteklinių niuansų, nesu kelių inžinierius, negaliu atsakyti, bet kaip vairuotojas važiuoju ir bėdos nematau“, – savo požiūrį dėstė Seimo narys V. Šeršniovas.

Meras: „Linijas piešė ne todėl, kad sugedo aparatas“

Suginčiuose gyvenantis ir kiekvieną dieną du kartus rekonstruotu keliu važiuojantis Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika sakė, kad verkia tik tie, kurie nemoka džiaugtis.
„Man žymiai geriau, nei buvo prieš tai. Tuo ir džiaugiuosi. Nesu specia-listas, negaliu vertinti, ar kelias per siauras, ar per platus, bet aš šitame kelyje telpu. Yra tų atitvarų, bet kelias ne siauresnis nei kita atkarpa, anksčiau padaryta nuo Bijutiškio iki Vilniaus rajono. Man atrodo, kad šios atkarpos identiškos – vienas prie vieno, bet ten mažiau atitvarų. Dėl to vizualiai atrodo, kad ši atkarpa yra siauresnė. Nematavau, bet matyt, plotis tarp dviejų atitvarų būtų lygiai toks pats. Gal ten ne taip aukštai iškeltas kelias, todėl kitaip atrodo… Čia daugiau saugumo salelių, kelio ruožų apribotu greičiu. Įsivaizdavo, kad išvažiuos ir spaus iki Utenos, kiek leidžia pedalas? Man tai dėl saugumo kelias atrodytų atitinka reikalavimus. Stotelės, sankryžos, nuovažos… Dėl kai kurių sprendinių galėčiau ginčytis, bet nesu specia-listas. Tačiau iš principo žymiai geriau važiuoti dabar, nei buvo. Lygus, tiesus kelias.
Aš, važiuodamas iš Suginčių iki Molėtų, pravažiuoju gal keturias ar penkias sankryžas, kur apribotas greitis, bet ką darysi. Čia juk ir autobusai važiuoja, ir vaikai į mokyklą važiuoja.
Tegul ekspertai susėdę galvoja, vertina, svarsto, bet kai pas mus kiekvienas ekspertas, tai toks ir įspūdis. Gal tų ištisinių linijų per daug. Bet šiaip sau jų nenupaišė, kad sugedo aparatas ar užsimanė dažytojas piešti ir piešė. Kiek žinau, buvo saugaus eismo vertinimas ir jeigu pavojinga lenkti, tai ta linija ir atsirado. Kaip vairuotojui, man tas kelias geresnis, nei buvo. Važiuoju, man užtenka greičio. Jei kam trūksta greičio, gali važiuoti autostrada Kaunas–Klaipėda. Manau, nuo važiavimo stiliaus priklauso, žmonės skirtingai važiuoja, kaip ir kitus dalykus skirtingai daro“, – savo poziciją išdėstė Molėtų rajono savivaldybės meras S. Jauneika.

Gal labai skubėjo

Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs Lietuvos valstybinės kelių direkcijos vadovas, inžinierius, dr. Virgaudas Puodžiukas, paprašytas AF komentaro, kalbėjo, jog ekspertinio vertinimo pateikti negalįs, nes nėra išsamiai susipažinęs su situacija, tačiau manąs, kad projektas galėjo būti geresnis.
„Galbūt susidėjo labai daug dedamųjų. Esu kalbėjęs ir su kelių saugumo ekspertais, ir jie, ir kiti specialistai pateikė labai daug pastabų. Mano nuomone, nebuvo išnagrinėti keli variantai, nebuvo palyginta, tiesiog paskubėta. Buvo politinis įsipareigojimas nutiesti šį kelią. Ir mano supratimu, tiesiog paskubėjo, neturėjo laiko žemių paiimti visuomenės poreikiams, tada susiaurino ir atsirado visi šie niuansai, kurių rezultatas – ne pats geriausias kelias.
Pats esu projektuotojas ir visada esu už tai, kad būtų keletas variantų ir jie palyginti ekonominiu požiūriu, saugaus eismo požiūriu, poveikio aplinkai požiūriu ir tada iš turimų variantų išsirinktas geriausias. Bet čia turbūt tam laiko neturėjo, galbūt paskubėjo ir galbūt pasirinktas ne pats geriausias variantas“, – AF sakė dr. V. Puodžiukas.

Pavasarį bus tęsiamas „betonkės“ atnaujinimas

Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ šiais metais žada tolimesnį magistralinio kelio Vilnius–Utena atnaujinimą.
Pavasarį bus pradėtas tvarkyti beveik 18 km ruožas nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės.
Likusiems ruožams „Via Lietuva“ planuoja skelbti viešųjų pirkimų konkursus, „kuriems sėkmingai įvykus, būtų pasirašytos sutartys ir pavasarį pradėti darbai.“