2004 metais liepos 2-ąją Kinijos Sudžau mieste vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Liepos antroji, trečiadienis – 184-oji metų diena.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Gantautė, Jotvingas, Jotvingė, Jotvingis, Marijona, Marijonas, Martinjonas, Napoleonas;
rytoj: Abdonas, Anatolijus, Heliodoras, Liaudbaras, Liaudmantas,
Liaudmantė, Liaudmina, Liaudminas, Liaudminė, Rytė, Rytis, Tomas,
Vaidilas, Vaidilė;
Saulė šiandien tekėjo 4.48, leisis 21.58. Dienos ilgumas – 17.10.
Septintąją delčios dieną Mėnulis teka 3.08, leidžiasi 22.05.
Saulė Vėžio ženkle.
Lietuva liepos 2-ąją:
1639 m. pradėti švęsti Žemaičių Kalvarijos Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo atlaidai.
1937 m. žinomų muzikų ir visuomenės veikėjų komisija priėmė Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto karilioną.
1940 m. iš Lietuvos kariuomenės atleisti karo kapelionai.
1947 m. Londone įkurta Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjunga.
1995 m. Atėnuose Europos vyrų krepšinio čempionato finale Lietuvos
rinktinė, pralaimėjusi jugoslavams 96:90, pelnė sidabro medalius.
1997 m. įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
2000 m. įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, vadovaujama Gedimino Vagnoriaus.
2003 m. į Vilnių iš Berlyno atvežtas 1255 metų karaliaus Mindaugo
dovanojimo raštas, patvirtintas vieninteliu išlikusiu valdovo
antspaudu. Šis, beveik milijonu litų įvertintas, unikalus dokumentas
buvo eksponuojamas Arsenale surengtoje parodoje, skirtoje Mindaugo
karūnavimo 750 metų jubiliejui.
2004 m. Kinijos Sudžau mieste
vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės
archeologinė vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
2005
m. Kaliningrade miesto 750-ies metų jubiliejaus proga atidarytas
lietuviškas skveras, kurio akcentas – skulptoriaus Artūro Sakalausko
sukurtas paminklas Liudvikui Rėzai. Šį skverą Kaliningradui padovanojo
šeši Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys
ir Neringa.
Liepos 2-oji pasaulyje:
622 m. pranašas Muhamedas kartu su pirmąja musulmonų bendruomene
persikėlė iš Mekos į Mediną. Ši diena – musulmonų kalendoriaus
atskaitos taškas, šiandien viso pasaulio musulmonai švenčia "hidžrą".
1566 m. mirė prancūzų gydytojas ir astrologas Nostradamas (Michel de Notre-Dame).
1714 m. gimė vokiečių kompozitorius, operų "Orfėjas ir Euridikė",
"Alcestė" ir kitų autorius Kristofas Vilibaldas Gliukas (Christoph
Willibald Gluck).
1778 m. mirė Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques
Rousseau), Šveicarijoje gimęs prancūzų filosofas, iškėlęs "Laisvės,
lygybės ir brolybės" šūkį.
1819 m. Didžiojoje Britanijoje
priimtas "Gamyklų įstatymas", draudžiantis vaikams iki devynerių metų
dirbti tekstilės fabrikuose, o paaugliams iki 16 metų leidžiantis
dirbti ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną.
1850 m. nukritęs
nuo žirgo žuvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas ir
konservatorių partijos įkūrėjas seras Robertas Pylas (Robert Peel).
1853 m. rusų kariuomenė persikėlė per Pruto upę ir įsiveržė į Turkiją – taip prasidėjo Krymo karas.
1881 m. Vašingtone peršautas 20-asis JAV prezidentas Džeimsas Garfyldas (James Garfield), jis mirė rugsėjo mėnesį.
1900 m. Vokietijoje į orą pakilo pirmasis grafo Ferdinando fon Cepelino (Ferdinand von Zeppelin) orlaivis.
1915 m. Paryžiuje mirė Meksikos karininkas ir ilgametis prezidentas –
nuo 1877 iki 1911 metų – Portirijas Diasas (Portirio Diaz).
1922 m. gimė Pjeras Kardenas (Pierre Cardin), garsus prancūzų
modeliuotojas ir verslininkas, kurio firmose įvairiose pasaulio šalyse
dirba per 180 tūkstančių žmonių.
1937 m. bandydami apskristi
aplink pasaulį, virš Ramiojo vandenyno dingo Amelija Erhart (Amelia
Earhart) ir jos padėjėjas Fredas Nunanas (Fred Noonan).
1940
m. vokiečių povandeninis laivas torpedavo lainerį "Arandora Star",
kuriuo į Kanadą buvo gabenami kaliniai vokiečiai ir italai. Daugiau
kaip 750 kalinių ir įgula paskendo.
1940 m. Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) įsakė pradėti rengti Anglijos puolimo planą.
1961 m. nusišovė Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway), jam
didžiausią literatūrinę šlovę atnešė romanai "Atsisveikinimas su
ginklais" bei "Kam skambina varpai".
1964 m. JAV prezidentas Lindonas Džonsonas (Lyndon Johnson) pasirašė Pilietinių teisių aktą, uždraudusį rasinę diskriminaciją.
1976 m. suvienytas Vietnamas su sostine Hanojuje. Taip baigėsi karas
tarp 1954 metais susikūrusių Šiaurės ir Pietų Vietnamo valstybių.
1985 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku tapo Andrejus Gromyka. Jis mirė tą pačią dieną 1989 metais.
1990 m. Mekoje per tradicinį maldininkų hadžą kilus panikai sutrypta daugiau kaip tūkstantis musulmonų.
1994 m. teismas nuteisė buvusį Albanijos prezidentą Ramizą Aliją (Ramiz
Alia) devyneriems metams kalėjimo dėl piktnaudžiavimo valdžia bei
pilietinių teisių pažeidinėjimų.
1998 m., sulaukęs 42 metų
amžiaus, mirė aukščiausias pasaulio žmogus – 2 metrų 31,7 centimetro
ūgio pakistanietis Muhamedas Alamas Čana (Mohammad Alam Channa).
1999 m., sulaukęs 78 metų, mirė JAV rašytojas Marijas Puzo (Mario
Puzo), pagal kurio bestselerį "Krikštatėvis" vėliau buvo sukurta
garsioji kino trilogija.
2001 m. Luisvilio universitete pacientui implantuota pirmoji pasaulyje mechaninė autonomiškai veikianti širdis.
2002 m. milijonierius Stivas Fosetas (Steve Fossett) tapo pirmuoju
žmogumi, kuriam pavyko oro balionu be nusileidimo apskrieti aplink
pasaulį. Įveikęs beveik 31 tūkst. 380 kilometrų jis Australijoje
nusileido liepos 4 dieną.
2003 m. Jungtinės Valstijos nutraukė
karinės paramos teikimą 35 valstybėms, įskaitant šešias NATO narėmis
siekusias tapti šalis, nes jos nesuteikė amerikiečiams neliečiamumo
statuso nuo baudžiamojo persekiojimo Tarptautiniame baudžiamajame
teisme.
2004 m. mirė vienas įtakingiausių savo kartos aktorių 80-metis amerikietis Marlonas Brando (Marlon Brando).
