Pristatyti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų darbo rezultatai

Pirmines sveikatos priežiūros įstaigas Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai stebi nuolat. Per metus, o kartais ir per trumpesnį įstaigų rodiklių stebėjimo laiką ligonių kasų specialistai sukaupia nemažai pastebėjimų. Kad visus juos perduotų įstaigų vadovams, TLK specialistai vakar susitiko su Panevėžio ir Utenos apskričių pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų (PSPC) vadovais. Jiems pristatė ir palygino įvairių apskrities įstaigų darbo rezultatus, kvietė padiskutuoti.

Susitikime pristatytos stacionarinių paslaugų ir pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros teikimo 2015 m. aktualijos Panevėžio TLK veiklos zonos prirašytiems gyventojams. Akcentuota, kad vidutiniškai pirminės sveikatos priežiūros įstaigose per metus apsilanko 87 proc. prirašytų prie PSPC gyventojų. Į ligonines dažniausiai ligoniai patenka dėl kraujotakos sistemos ligų, po to kvėpavimo, virškinimo sistemų sutrikimo ir kt. ligų. Pasak TLK direktoriaus pavaduotojos Almos Čiplienės, PSPC vadovams, kurių guldymo į stacionarą rodikliai žymiai viršija vidurkius, yra apie ką pagalvoti ir paanalizuoti, ar tikrai šeimos gydytojai visada sprendžia pirminės sveikatos priežiūros grandžiai priskirtas žmonių sveikatos problemas.
Pasak Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus, ryškūs skirtumai tarp įstaigų matomi ne tik Panevėžio regione, bet ir pats regionas kai kuriais rodikliais išsiskiria lyginant su kitomis Lietuvos apskritimis.
PSPC vadovams pristatyta privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms analizė, kalbėta apie racionalų vaistų vartojimą. TLK Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Kavaliauskienė, kalbėdama apie gydymo įstaigų priežiūros aktualijas, pabrėžė, kad kontrolės tikslas nėra bausti gydymo įstaigas, – visų pirma jos konsultuojamos, stebimos ir tik tada tikrinamos. Akcentavo nuolat vykdomos stebėsenos naudą ir svarbą, nes, pasak specialistės, stebint ir pamatome nukrypimus, o kartais net sunkiai paaiškinamus dalykus. B. Kavaliauskienė pateikė „geros“ ir „blogos“ praktikos pavyzdžių, kvietė PSPC vadovus, atsižvelgti į TLK pateiktą medžiagą, patiems atlikti savianalizę ir ieškoti rezervų efektyvesniam darbui, racionalesniam medikamentų skyrimui, ypač vaikus gydant antibiotikais, aktyvesnei prevencinei sveikatos priežiūrai ir kt.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos specialistams pateikiant kai kuriuos duomenis, diskutuoti nevengė ir įstaigų vadovai. PSPC vadovai kėlė klausimą dėl apmokėjimo už prirašytiems prie PSPC, tačiau nedraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, pacientams suteiktą būtinąją medicinos pagalbą, skundėsi ne visada atsakingu antrinio lygio specialistų darbu, kai pasak jų, pacientai iš gydytojų konsultantų grįžta ne su nustatytos formos atsakymu šeimos gydytojui, o tiesiog su „rašteliais“. Siūlė TLK griežčiau kontroliuoti konsultantų darbą.
Tokie susitikimai turi teigiamos įtakos įstaigų veiklos efektyvumo didinimui. Jonas Narbutas teigia, jog po tokių diskusijų įstaigų rezultatai sparčiai kinta, tad jų palyginimas ir paviešinimas yra naudingas bei duoda savotiškos motyvacijos pirminių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Mes pateikiame esamą situaciją ir nesakome, kurios PSPC yra geresnės, o kurios blogesnės, tik tikimės, kad kalbėjimas padės pasiekti bendrą tikslą – užtikrinti kokybiškesnes ir prieinamesnes paslaugas pacientams, – sako TLK direktorius.
Panevėžio ir Utenos apskričių pirminių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos specialistai planuojama surengti sukviesti ir kitąmet.