Šiandien Vėlinės. Prisiminkime tuos, kurių šiais metais netekome.
Alfonsas Platkevičius (1948 -2016)
A. Platkevičius buvo pirmosios 1990–1995 m. Anykščių rajono tarybos deputatas.
1988–1991 m. jis buvo Surdegio kolūkio pirmininkas – paskutinis šio kolūkio vadovas. 1992–1996 m. jis vadovavo žemės ūkio bendrovei „Stumbras“.
Povilas Kūgys (1936 -2016)
Lietuvos nusipelnęs treneris.
P. Kūgys 1963–1978 m. jis buvo Anykščių rajono Vaikų-jaunių sporto mokyklos direktorius.
P. Kūgio treniruojama Anykščių moksleivių merginų krepšinio komanda tapo Lietuvos vicečempione (1962 m.), Anykščių moksleivių vaikinų krepšinio komanda užėmė III vietą Lietuvoje (1972 m.), tapo moksleivių spartakiados krepšinio varžybų prizininke (1982 m).
Jis sudarė ir išleido enciklopedinį leidinį „Anykščių krašto sporto istorija“ (2011 m.).
Eimuntas Skačkauskas (1948 – 2016)
Gydytojas E. Skačkauskas 44–erius metus Anykščiuose dirbo klinikinės fiziologijos gydytoju.
Leonas Šiaučiulis (1932 -2016)
Gydytojas L. Šiaučiulis 51-erius metus Anykščiuose dirbo psichiatru.
Romutis Augustinas (1932 – 2016)
2003 – 2007 m. buvo Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys.
R. Augustinas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys.
Nuo 1958–1997 m. R. Augustinas dirbo Anykščių rajono veterinarijos stoties vedėju, viršininku, buvo Anykščių rajono vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius. 1991 m. jis buvo Lietuvos veterinarijos akademijos Valstybinės egzaminų komisijos pirmininkas, Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos narys.
R. Augustinas 18 metų buvo Anykščių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
R. Augustinui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio veterinarijos gydytojo garbės vardas (1982 m.), jis buvo apdovanotas medaliais „Už šaunų darbą“, „Už pasižymėjimą“, Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemos veterano medaliu. Jis buvo apdovanotas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos I laipsnio Garbės ženklu (2012 m).
Algirdas Eduardas Čižas (1929 – 2016)
Habilituotas mokslų daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius emeritas ir vienas jo aktyvių kūrėjų.
Moksline ir akademine veikla paklojęs savo disciplinos – medžiagų atsparumo – pamatą kelioms inžinierių ir architektų kartoms, profesorius A. Čižas nuolat tobulino Lietuvos aukštąjį mokslą – vadovavo Sąjūdžio seimo Švietimo komisijai, koordinavo Baltosios knygos „Lietuvos aukštasis mokslas“ projekto rengimą, rengė aukštojo mokslo įstatymų projektus, šešerius metus vadovavo Studijų kokybės vertinimo centrui. 1974 m. Kauno politechnikos institute A. Čižas apsigynė disertaciją „Optimalių tampriųjų-plastinių tiesiškai stiprėjančių sistemų skaičiavimo teorija ir metodai“, o įkūrus Vilniaus inžinerinį statybos institutą, buvo ilgametis dėstytojas, docentas, nuo 1977 m. – profesorius, 1980-1987 m. statybos fakulteto dekanas. A. Čižas buvo aktyvus mokslo bei technikos terminologijos tvarkytojas, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. 1959-1964 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Enciklopedijos redakcijoje skyriaus vyr. redaktoriumi, vėliau – Technikos enciklopedijos vyr. redaktoriaus pavaduotoju, buvo mokslinių žurnalų „Statyba“, „Mechanika“ redakcinių kolegijų narys. 1957-1958 metais organizavo pirmąją nuolatinę statybos parodą, vėliau peraugusią į Architektūros ir statybos muziejų.
