Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėjas prof. dr. Saulius Šukys studentams skaito paskaitas apie mokslinių tyrimų metodologiją.
Vos dvi sodybas turintis Debeikių seniūnijos Rukšiškių kaimas išaugino visą būrį šviesuolių, tarp kurių galima rasti dvasininkų, dainininkų ar politikų. Iš šio kaimo kilęs ir Lietuvos sporto universiteto Fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėjas prof. dr. Saulius Šukys.
Prof. dr. S.Šukys yra baigęs Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto gimnaziją. Po mokyklos baigimo jis sakė apsisprendęs tapti kūno kultūros mokytoju ir įstojęs į tuometinį Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą.
„Jau bebaigdamas mokyklą, Anykščių sporto mokykloje pradėjau lankyti slidinėjimą. Tiesa, jau tuomet žiemos nepasižymėjo sniego gausa, todėl dažniau bėgiodavome nei slidinėdavome. Ir šiaip buvau bėgikas – vykdavau mokyklai atstovauti į rajonines varžybas“, – apie tai, kad jam sportas buvo mielas užsiėmimas, pasakojo prof. dr. S.Šukys.
Prieš 30 metų mokyklą baigusiam prof. dr. S.Šukiui nekilo abejonių dėl savo pasirinkimo tapti mokytoju – tuomet dar nebuvo kalbų apie mažus pedagogų darbo krūvius ir kuklius atlyginimus. Jis neslėpė, kad pasirinkimui įtakos turėjo ir jo buvęs kūno kultūros mokytojas Vytautas Jucys. „Kūno kultūros mokytojas buvo „fainas“, nors nepamenu, kad jis būtų mane raginęs eiti jo pėdomis“, – kalbėjo prof. dr. S.Šukys. Pašnekovas pasakojo, kad studijos Lietuvos valstybiniame kūno kultūros institute jam prilygo „atostogoms“ – mokytis buvo lengva.
„Iš studijų laikų man yra įstrigę, kaip mus, studentus, rugsėjo pabaigoje išveždavo į turizmo stovyklą prie marių ir ten dvi savaites gyvendavome didelėse kareiviškose palapinėse. Dabar, rodos, studentų niekur neveža ir abejoju, ar jie ten tokiomis sąlygomis iškentėtų“, – juokėsi prof. dr. S.Šukys.
Jis atskleidė, kad dirbti kūno kultūros mokytoju po studijų jam taip ir neteko. „Studijuodamas sugrįždavau į Svėdasų Juozo Tumo – Vaižganto mokyklą, o man kūno kultūros mokytojas V.Jucys kartais leisdavo vesti pamokas. O baigęs studijas nė karto nesu vedęs moksleiviams pamokų“, – sakė prof. dr. S.Šukys.
Po bakalauro studijų jis nusprendė siekti mokslo aukštumų, o baigiantis magistratūros studijoms pradėjo dirbti gimnastikos dėstytoju. „Man tekdavo dirbti su neakivaizdininkais, o jie dažniausiai būna vyresni žmonės. Buvau tarp studentų vienas jaunesnių, todėl atrodžiau lyg koks piemuo prieš juos“, – pirmąsias darbo dėstytoju dienas prisiminė prof. dr. S.Šukys.
Prieš įstodamas į doktorantūrą, prof. dr. S.Šukys prisiminė, kaip bandė įsidarbinti Anykščių rajono savivaldybėje. „Buvo ieškomas sporto skyriaus vedėjas. Nuvažiavau į savivaldybę nešinas įvairiais diplomais, bet jaučiau, kad į mane kreivai žiūrima. Konkurso nelaimėjau, bet gal ir gerai“, – prisiminimais dalijosi jis.
Prof. dr. S.Šukiui tapus doktorantu, Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto vadovybė jį išsiuntė pasistažuoti į Tarptautinę olimpinę akademiją Graikijoje. Jis buvo vienas iš dviejų Lietuvos atstovų šioje akademijoje. „Tai buvo unikalus dvi savaites trukęs laikas – tokį galima patirti tik vieną kartą gyvenime. Olimpijos miestelyje vyko renginiai, paskaitos, kurias vedė olimpiniai čempionai, mokslininkai. Ten toks kultūrinis „katilas“, kuriame maišosi atstovai iš daugiau nei 90 pasaulio šalių“, – prisiminė jis.
Edukologijos krypties doktorantūros studijas prof. dr. S.Šukys baigė 2001 metais, kai jam buvo 27-eri metai, o apginta mokslinė disertacija vadinosi „Sportinė veikla, kaip moksleivių vertybinių orientacijų ugdymo veiksnys“. Po doktorantūros studijų ir iki šiol prof. dr. S.Šukys Lietuvos sporto universiteto studentams dėsto paskaitas apie mokslinių tyrimų metodologiją. Profesoriaus vardą jis gavo 2013 metais. „Galbūt tas žodis – profesorius – kažkam iš šalies atrodo ir neįprastai, tačiau pirmiausia tas vardas duoda finansinę naudą. Žinoma, tuomet jau gali kurti savo mokyklą, užsiimti savirealizacija“, – sakė prof.dr.S.Šukys.
Tapęs profesoriumi, prof. dr. S.Šukys buvo išrinktas į Lietuvos sporto universiteto senatą, taip pat buvo paskirtas Fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėju, jis yra Lietuvos sporto universiteto tarybos narys. Prof. dr. S.Šukys sakė parengęs maždaug 40 mokslinių straipsnių, kurie publikuojami tarptautiniuose mokslo leidiniuose. O į mokslinių knygų leidimą jis prisipažino žiūrintis „kreivokai“. „Galima labai gerą, pasaulinio lygio vadovėlį nusipirkti, tad kam ją rašyti? Jei negali parašyti geriau, universitetui jį pigiau nusipirkti“, – kalbėjo mokslininkas. Dėstytoju dirbantis prof. dr. S.Šukys pasakojo, kad savo darbe dažnai susiduria su Lietuvos sporto universitete studijuojančiais žinomais Lietuvos sportininkais. Pernai, pavyzdžiui, šiame universitete studijavo krepšininkai Darjuš ir Kšyštof Lavrinovičiai. „Galbūt kažkam iš šalies tokie studentai atrodo nerimti – galvoja, kad jie mokslo baigimo diplomus kone nusiperka. Iš tikrųjų minėti asmenys baigė net magistrantūrą ir galiu pasakyti, kad yra labai kultūringi žmonės. Tą patį galiu pasakyti ir apie kitus aukšto meistriškumo sportininkus – jie į studijas žiūri labai rimtai“, – tęsė prof. dr.S.Šukys. Pernai Lietuvos sporto universiteto mokslininkas prof. dr. S. Šukys kartu su kolegomis atliko svarbų tyrimą apie šalies paauglių sveikatos raštingumą. Šio tyrimo rezultatai publikuoti moksliniame žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“.
Pasaulio sveikatos organizacija sveikatos raštingumą apibūdina kaip kognityvinius ir visuomeninius įgūdžius, lemiančius žmonių motyvaciją ir galimybę siekti, suprasti bei naudotis informacija visais būdais, kurie skatina ir palaiko gerą sveikatą. Svarbu tai, kad sveikatos raštingumas nėra tik gebėjimas susipažinti su sveikata susijusia informacija ir ją suprasti, bet tai dar ir veiksnys, kuris įgalina priimti su sveikata susijusius sprendimus bei veikti.
Mokslininkai tyrimo metu apklausė 2369 šalies 13–16 metų moksleivius (47,5 proc. berniukai). Nustatyta, kad tik 17,4 proc. moksleivių būdingas aukštas sveikatos raštingumo lygis. Atitinkamai 70,5 proc. vidutinis, o 12,1 proc. – žemas. Mergaičių sveikatos raštingumas buvo geresnis nei berniukų. Pasiteiravus, ar be mokslinio darbo dar lieka laiko kitiems hobiams, prof. dr.S.Šukys sakė, kad mėgsta laiką leisti nuosavoje „fazendoje“. „Man kaip šventas reikalas yra stebėti „Formulė-1“ ir Dakaro varžybas“, – sakė jis.
47-erių metų prof. dr.S.Šukys kartu su iš Svėdasų kilusia žmona Edita, kuri yra Kauno rajono pedagoginės psichologinės tarnybos specialioji pedagogė, yra užauginę du sūnus – Povilą ir Radvilą.
