Klausimų profesoriui Vytautui Radžvilui anykštėnai turėjo ir pasibaigus renginiui.
Pirmadienį, balandžio 29 dieną, Anykščiuose lankėsi filosofas, politologas profesorius Vytautas Radžvilas. Profesorius Anykščių L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje susitiko su anykštėnais ir kalbėjo apie Lietuvos bei Europos Sąjungos aktualijas.
Rinkimuose į Europos Parlamentą su rinkimų komitetu „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“, dalyvaujantis profesorius į susitikimą atvyko su komanda. Profesoriui aktyviai talkino politologas Vytautas Sinica, salėje buvo ir kalbą sakė Kovo 11- osios Akto signatarė, V.Radžvilo sąrašo narė Irena Andrukaitienė.
Akademinį darbą dirbantis filosofas V.Radžvilas susirinkusiesiems kalbėjo ne tik apie konkrečias problemas ir grėsmes Lietuvai ar Europos Sąjungai, bet ir apie bendrąsias „tyliąsias“ tendencijas, apie kurias beveik nekalbama. Profesorius piktinosi, kad grėsmes Europos Sąjungai įžvelgiantys, o juo labiau apie galimą sąjungos žlugimą kalbantys politikai, apšaukiami euroskeptikais ar populistais.
V.Radžvilas akcentavo, kad ateinantys Europos Parlamento rinkimai yra ypatingi, rinkimuose gali spręstis šalių likimai.
Profesorius pasakojo, kaip buvo „išmestas“ iš TSPMI. „Kalbėjau studentams, viskas baigėsi tuo, kad galiausiai iš to universiteto buvau „išmestas“ pačiu žavingiausiu sovietiniu stiliumi. Man, be abejo, yra visiškai svetima kuo nors skųstis. Tai ne skundas, bet labai svarbaus fakto, kuris Lietuvoje dažnai nesuvokiamas, iliustracija. Jei manęs paklaustų kokiais metais mes gyvename, pasakyčiau – iš esmės gyvename kokiais 1986 – 1987 metais. Tada buvau jaunas žmogus ir gyvenant Vilniuje pirmasis darbas ryte būdavo lėkti į spaudos kioską nusipirkti maskvietiškų laikraščių. Nes juose virė audringos ir įdomios diskusijos, kokia sovietinės imperijos padėtis ir kas jos laukia. Tuo tarpu Lietuvoje „Tiesa“ ir „Komjaunimo tiesa“ rašė taip, lyg nieko nevyktų. Tad galiu atsakingai ir profesionaliai pasakyti – dabartinė padėtis yra visiškai tokia pati. Nes vaizdas apie Europą, kurį mums pateikia vadinamasis nacionalinis transliuotojas ir kitos žiniasklaidos priemonės, skiriasi nuo visoje Europoje akademiniuose sluoksniuose ir žiniasklaidoje vykstančių diskusijų ne mažiau negu skyrėsi Maskvos ir vadinamosios Tarybų Lietuvos žiniasklaida. Kalbant paprastai ir aiškiai, mes gyvename nuožmios ideologinės ir net politinės cenzūros sąlygomis, nuo mūsų slepiami net svarbiausi esminiai faktai. Ir koks yra cenzūros mastas, liudija štai kas – dėsčiau Europos studijų specialistams savo kursą, kuriame tiesiog paprasčiausiai, su šimtaprocentiniu tikslumu išprognozavau tai, kas šiandien įvyko. Už tai buvau pašalintas, nors apskritai iš universiteto manęs pašalinti nedrįso ir likau Filosofijos fakulteto profesoriumi. Ką tai reiškia? Siekis ideologiškai indoktrinuoti net Europos studijų specialistus toks svarbus, kad geriau jiems neleisti gauti net bazinių žinių apie Europos Sąjungą ir jos būklę. Todėl tos studijos niekuo nesiskiria nuo anų laikų mokslinio komunizmo studijų. Jie į viską žvelgia kaip į technines problemas, neturi nuovokos apie fundamentaliąsias Europos Sąjungos krizės apraiškas. Tai, be abejo, yra be galo pavojinga. Jei dar kartą kelčiau klausimą kurie dabar metai, atsakyčiau – 1988 metai. Koks panašumas? Sąjūdis atsirado tuo laikotarpiu, kai byrėjo globali ideologinė politinė sistema, kuri vadinosi pasaulinis komunizmas. Jos byrėjimą paskelbė įvykis, kurį šiandien atsimename, kaip „perestroiką“.<…> Mes gyvename lygiai tokio pat masto įvykių išvakarėse“, – laikmečio, kuriame dabar gyvename svarbą apibūdino profesorius V.Radžvilas.
Plačiau apie susitikimą – „Anykštoje“.
