Projektas – „Propagandos anatomija”

 Sociologinės apklausos rodo, kad 80 procentų Lietuvos gyventojų naudojasi internetu. Tai vieni iš aukščiausių rodiklių pasaulyje. Tačiau kiekvienas procesas turi ir kitą pusę – gyventojai tampa visiškai atviri ne tik informacijos srautui, bet taip pat gali būti lengvai veikiami nedraugiškų, priešiškų Lietuvai jėgų, todėl reikia stiprinti kritinį mąstymą, kuris leistų atskirti propagandą ir veiksnius, siekiančius naikinti Lietuvos visuomenę ir valstybingumą.

Vienas svarbiausių propagandos šaltinių, keliančių pavojų Lietuvai, tebėra buvusios Tarybų Sąjungos teisių perėmėja dabartinė Rusija. Gyvename Rusijos pašonėje, kuri skiria milžiniškas lėšas tarybinės santvarkos reabilitacijai ir net istorijos perrašymui.

Projektas „Propagandos anatomija“  primins istorines realijas. Žmogui, kuris neturi objektyvios patirties, pažinti melagingą informaciją yra gana sunku, todėl svarbu pateikti dar gyvų liudininkų pasakojimus, iš kurių žmonės galėtų susidaryti realų sovietinės santvarkos gyvenimo vaizdą, kuris šokiruojančiai skyrėsi nuo tikrovės. Nes užaugo karta, nieko nebežinanti apie sovietinę santvarką, o ir vyresnio amžiaus žmonėms reikia praeitį prisiminti, nes bėgant laikui buvę sunkumai pasimiršta, o psichologai primena, kad žmonės išgyvena vadinamąjį Stokholmo sindromą.

Projektas „Propagandos anatomija“ pateiks paskojimus apie tai, kaip buvo kuriama ir kokiu būdu formuojama propaganda, nes propagandos principai ir metodai išlieka nepakitę. Pastebima tendencija, jog jie pavojingai kartojasi, tarybiniais laikais skambėjusios propagandos klišės tiražuojamos ir šiandien. Projektas susidarytų iš dviejų dalių – mitų apie tarybinę tikrovę demaskavimas ir žmonių pasakojimai, kaip atrodo gyvenimas postsovietinėse šalyse, kurios liko tarybinio mentaliteto zonoje.

Niekas taip gerai nedemaskuoja tuščios propagandos, kaip parodymas to, kas įvyko su šalimis, atsisakiusiomis eiti demokratijos keliu. Projekte būtų pateikti  šiose šalyse buvusių anykštėnų pasakojimai apie postsovietines valstybes, kurios, skirtingai nei Lietuva,  liko „anapus“ demokratijos.