Pusšimtis Seimo narių kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, kuriomis reguliuojama tarybos nario išmokų tvarka, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui – Konstitucijai. Jei šis prašymas bus priimtas nagrinėti, „čekiukų“ bylas nagrinėjantys teismai stabdytų jų svarstymą, kol savo žodžio netars Konstitucinis Teismas.
Apie šį kreipimąsi per Lietuvos apeliacinio teismo posėdį pirmadienį užsiminė „čekiukų“ byloje teisiamo Marijampolės mero socialdemokrato Povilo Isodos advokatas Giedrius Danėlius.
„Tarybos nario išlaidas numato ne įstatymas, o žemesnės galios aktas – reglamentas. Ar toks reguliavimas atitinka Konstituciją?“, – sakė advokatas.
Pranešęs apie tokį parlamentarų kreipimąsi advokatas vylėsi, kad liepą verdiktą numatęs skelbti Lietuvos apeliacinis teismas visgi sustabdys jo kliento bylą ir pats kreipsis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.
Balandžio 9 dienos raštą Konstituciniam Teismui pasirašė 51 Seimo narys, tarp jų „čekiukų“ byloje išteisinto Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus tėvas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Tarp pasirašiusiųjų ir daugiau žinomų bei įtakingų socialdemokratų – ekspremjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, parlamentarai Giedrius Drukteinis, Darius Razmislevičius, Ruslanas Baranovas, Martynas Katelynas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Tarp pasirašiusiųjų – ir Marijampolės mero P. Isodos „čekiukų“ byloje kaip liudytojas apklaustas Seimo narys, buvęs Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Karolis Podolskis – jo kuro čekius meras buvo pateikęs savo išmokoms gauti. Kilus „čekiukų“ skandalui ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, K. Podolskio čekiai pateko į mero bylą. Socialdemokratų frakcijai priklausantis Seimo narys vykstant mero bylos ikiteisminiam tyrimui buvo apklaustas Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT).
Kreipimąsi pasirašė ir Seimo narys socialdemokratas Ramūnas Vyžintas. Šiaulių apylinkės teismas kovą patvirtino politiko ir prokuratūros taikos sutartį civilinėje „čekiukų“ byloje, pagal ją R. Vyžintas sutiko Panevėžio rajono savivaldybei grąžinti per 3,6 tūkst. eurų
Anot prokuratūros, minėtą sumą už neva darbo reikalams pirktus degalus socdemas nepagrįstai gavo iš Panevėžio miesto savivaldybės 2019–2023 m. būdamas tarybos nariu.
Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą pasirašė ir „valstietė“ Seimo vicepirmininkė Aušrinė Norkienė, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė, Seimo Audito ir Sveikatos reikalų komitetų pirmininkai „aušriečiai“ Artūras Skardžius bei Lina Šukytė-Korsakė, kiti parlamentarai.
„(..)..atsiskaitymo už išmokas savivaldybės tarybos nariui, skirtas su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo bei kitoms reglamente numatytoms išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, esminiai tvarkos elementai, tinkamomis pripažintų išlaidų baigtinis sąrašas turėjo būti reglamentuoti įstatymo leidėjo priimamais teisės aktais – įstatymais, o ne žemesnės teisės aktų hierarchinėje sistemoje rūšies teisės akte – reglamente“, – rašoma politikų pasirašytame kreipimesi.
Jame taip pat teigiama, kad dėl Vietos savivaldos įstatyme nenumatyto atsiskaitymo už gautas išlaidas tvarkos, tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinio sąrašo neįtvirtinimo įstatyminiu lygiu, asmenys, dėl skirtingo šių klausimų reglamentavimo reglamentuose (kai kurios savivaldybės šių reglamentų nėra patvirtinusios), tuo pačiu ir beveik tapačiu laikotarpiu buvę valstybės tarnautojais (valstybės politikais) tariamai suklastoję dokumentus, kuriuose atsiskaitoma už gautas išmokas, dokumentuose įtvirtinę tikrovės neatitinkančius duomenis apie nepatirtas transporto, telefono ir interneto ryšio išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla ar dalį patirtų išlaidų, nesusijusių su tarybos nario veikla, ir juos pateikę savivaldybių administracijai apmokėjimui, dėl ko savivaldybių administracijos bei valstybės patyrė didelę neturtinę žalą, o savivaldybių administracijos – dar ir turtinę žalą, sulaukė skirtingos teisinės atsakomybės.
Rašte minimas neseniai Apeliacinio teismo kaltu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje pripažintas buvęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narys Vykintas Brukštus ir dabartinė Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narė socialdemokratė Edita Brukštuvienė.
Politikai primena ir Jonavos mero M. Sinkevičiaus bylą, kurią Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutraukė. Taip pat minima Marijampolės savivaldybės mero P. Isodos byla.
Kauno apygardos teismas P. Isodą išteisino, tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė ir reikalauja merą pripažinti kaltu paskiriant 10 tūkst. eurų.
„Paminėti pavyzdžiai suponuoja susiklosčiusią teisiškai ydingą ir galimai antikonstitucinę situaciją, kuria yra pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinti lygiateisiškumo ir konstitucinis teisinės valstybės principai“, – sako Seimo nariai.
Konstitucinis Teismas šį politikų prašymą jau gavo.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui prieš keletą metų inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.
Šiuo metu STT atlieka ikiteisminius tyrimus dėl 31 savivaldybės galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Klaipėdos miestų bei Alytaus, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės, Kaišiadorių, Vilkaviškio, Skuodo, Trakų, Širvintų, Šalčininkų rajonų ir Birštono, Marijampolės, Pagėgių, Druskininkų, Kalvarijos, Neringos ir Visagino savivaldybėse.
Įtarimai šiuo metu yra pareikšti 24 esamiems ar buvusiems tarybų nariams.
Visų pakampių politikai vienykitės
Būtų įdomu visą sąrašą pamatyti.
Daug būtų.Vagys.