Lietuvoje augant lėktuvų keleivių srautui, iki 2035 metų galėtų būti pastatytas naujas oro uostas tarp Vilniaus ir Kauno, sako susisiekimo ministras. Pasak Roko Masiulio, sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais.
„Jeigu tas didelis (keleivių srautų – BNS) augimas bus išlaikytas, neturėsime kito pasirinkimo, mums reikės didesnio oro uosto, numatoma statyti oro uostą tarp Vilniaus ir Kauno“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.
Pasak R. Masiulio, naujo oro uosto tarp didžiausių šalies miestų statybos idėja nėra atsitiktinė.
„Kad būtų arti Vilniaus, kas yra pagrindinis traukos centras Lietuvoje, ir tarp Kauno, kad būtų patogus susisiekimas geležinkeliu, nes „Rail Balticos“ Vilniaus-Kauno jungtis būtų vienas iš esminių elementų, jeigu toks oro uostas būtų statomas, kad būtų kuo greitesnis susisiekimas“, – aiškino ministras.
R. Masiulio teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu yra perkrauti, investicijos į juos spėtų atsipirkti.
„Tos investicijos, kurios bus daromos Vilniuje ir Kaune (Palanga yra atskiras klausimas, tai daugiau regioninis oro uostas), jos daromos su tikslu, kad jos pilnai atsipirktų per tą laikotarpį, kiek jie tarnaus“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad sprendimas dėl naujo oro uosto dar nėra priimtas, o 2035-ųjų metų data yra preliminari.
„Toks sprendimas turėtų būti priimtas 2022 metais. Jeigu tas keleivių augimas būtų toks pat didelis, koks buvo iki šiol, ir oro uostas būtų statomas, jis būtų pastatytas apie 2035 metus“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Vilnius iki 2035 metų turėtų išlikti pagrindiniu šalies oro mazgu.
Svarstyta apie Kauno oro uostą kaip pagrindinį
Susisiekimo ministras sakė, kad vienas iš svarstytų variantų buvo Kauno oro uostą paversti pagrindiniais šalies oro vartais, nes čia, skirtingai nuo Vilniaus, yra galimybė plėtrai. Vilniuje plėtros galimybės bus išsemtos pastačius naują išvykimo terminalą. Vis dėlto Kauno pasirinkimas atmestas.
„Kauno variantas buvo svarstymo metu atmestas, nors labai sunkiai (…) dėl kelių priežasčių: jis pakankamai toli nuo Vilniaus. Išnagrinėjome visus Europos atvejus: toliausiai nutolę oro uostai, mūsų specialistų matymu, yra Londono Lutono ir Stanstedas – abu šiek daugiau nei 60 km nuo miesto (…) Kaunas būtų nutolęs daugiau nei 90 km. Konsultantų nuomone, tai būtų rizikinga investicija“, – argumentavo R. Masiulis.
Naujame oro uoste galima būtų vystyti naujausias technologijas, jis galėtų būti statomas moduliniu būdu – iš pradžių pastatoma tiek, kiek reikia, priklausomai nuo keleivių srauto ir su galimybe nesunkiai plėstis.
Ministras pridūrė, kad svarstant apie naujo oro uosto vietą, nereikia pamiršti „sostinės traukos“.
„Nėra lengva įkalbėti įmones skristi į Palangą ar į Kauną. Vilniaus oro uostas, grubiai kalbant, subsidijuoja tuos oro uostus. (…) Bet kokiu atveju, koks bebūtų priimtas sprendimas, jis neturėtų būti politinis, jis turi būti pagrįstas tuo, kur avialinijos nori skraidyti“, – pridūrė ministras.
Dėl konkrečios vietos ir laiko lieka klausimų
R. Masiulis teigia, kad konkreti galimo oro uosto vieta neskelbiama, kad „nebūtų spekuliacijų žeme“, ji dar gali keistis, oro uosto gali apskritai neprireikti. Todėl neskelbiami ir būsimo oro uosto kaštai.
„Tikrai neverta manyti, kad jau yra sprendimas statyti naują oro uostą. Statybos sprendimo nėra (…) Jeigu šiandien būtų pakankamai priežasčių, argumentacijos, skaičių ir įrodymų, kad jau šiandien reikia mąstyti apie naują oro uostą, tai be abejo, ši Vyriausybė būtų priėmusi tą sprendimą. Bet po labai ilgų svarstymų, mes pamatėme, kad argumentų, svertų šiai dienai dar nėra“, – sakė R. Masiulis.
