Rajone kova su Sosnovskio barščiais nereikalinga

Sosnovskio barštis – viena labiausiai žinomų Lietuvoje išplitusių invazinių augalų rūšių, kurią Valstybinių miškų urėdija valstybiniuose miškuose naikina kasmet. Kaip ir kitas invazines augalų rūšis.
Tačiau, kaip „Anykštai“ sakė Anykščių regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas, vykdantis Anykščių regioninio padalinio vadovo funkcijas Kęstutis Bilbokas, – Anykščiams pasisekė – šis invazinis tiek žmonėms, tiek ir gyvūnams pavojingas augalas mūsų rajone yra išplitęs minimaliai.

K. Bilbokas sakė, kad valstybiniuose miškuose Anykščių rajone Sosnovskio barščiai beveik neauga.
„Jie auga Molėtų rajono valstybiniuose miškuose. Nei Anykščių, nei Utenos savivaldybėse valstybiniuose miškuose jų praktiškai nėra. Jų pas mus ir nebuvo. Molėtų, Vilniaus kraštas labai apleistas, ten ilgai laukų niekas nedirbo ir jis labai išplito. Pas mus jo daugiau matėsi pakelėse.
Molėtų rajone kasmet jį ir pjauname, ir purškiame, ir jis vis atželia. Kur negalima naudoti chemijos, su smulkintuvu smulkiname, o kur galima naudoti chemiją – pavasarį, kai tik sužaliuoja, purškiame“, – pasakojo miškininkas.

Pasiteiravus, ar šį tiek žmogui, tiek gyvūnams pavojingą augalą galima visiškai išnaikinti, K. Bilbokas teigė, jog tai yra ilgas procesas.
„Reikia nuolatos šienauti, kad nesubrandintų sėklų ir per daugelį metų jis išnyks. Jei pats augalas, kurį nupurškei, neatauga, tai išdygsta jo sėklos – jų prisisėję daug, nes daugelį metų niekas nieko nedarė. Tai – ilgas procesas. Šienaujame, nes praktiškai nėra kitų priemonių. Norint kasti, reikia turėti daug žmonių, kurie tai darytų, o kasti, rauti reikia tada, kai tik jis sužaliuoja. O dabar siunčiame traktoristus, kurie juos nupjauna. Miškuose barščiai praktiškai neauga, daugiausia jų yra pakelėse. Taip kasmet šienaujant jis bent jau neplinta“, – tikino K. Bilbokas. Jis sakė, kad rajone galima aptikti ir kitų invazinių augalų rūšių.
„Auga šluotinis sauskrūmis, vadinamas zuikiakrūmis – visžalis augalas, kurio buvo prisodinta nederlingose žemėse, pušynuose. Uosialapis klevas, kurį šiemet pradėjome kirsti – miesto pakraščiuose jo yra nemažai. Taip pat miesto miškuose auga varpinė medlieva, kitaip – amelenkis, bet gyventojams patinka jos uogos. Rykštenės pievose aplink Anykščius geltonuoja. Tačiau žmogaus sveikatai pavojingas tik Sosnovskis, kiti – ne“, – pasakojo vyriausiasis miškininkas K. Bilbokas.
Anykščių regioninio parko grupės patarėja Inga Gudėnienė tikino, kad ir Anykščių regioniniame parke Sosnovskio barštis neauga.

„Daugiau prižiūrime rekreacines ir saugomų teritorijų zonas. Patys gyventojai daugiau tvarkosi, o pagrindinė priemonė juos naikinti – iškasti. Šienavimas paplitimo nesumažins. Sosnovskio barščio išsidėstymas yra daugiau pakelėse, pamiškėse, kurias tvarko komunalininkai – jos mums nepriklauso. Miško glūdumoje jo nėra, ten jis neauga“, – teigė I. Gudėnienė.
Sosnovskio barštis į Lietuvą buvo atvežtas sovietmečiu žemės ūkio tikslams, sparčiai išplito ir ilgainiui tapo nekontroliuojamu, nes plinta itin greitai – vienas augalas gali subrandinti net iki 100 tūkstančių sėklų. Be to, jis yra nereiklus augavietės sąlygoms.
Sosnovskio barščiai užima didžiules teritorijas ir pažeidžia ekologinę pusiausvyrą – savo plačiais greitai augančiais lapais užstoja augalams gyvybiškai reikalingą šviesą ir taip nustelbia vietinę augaliją. Be to, barščio sultyse esantys furanokumarinai, kontaktuodami su oda, gali sukelti stiprius, net trečio laipsnio, nudegimus.