Rajone planuojama uždaryti dalį kultūros įstaigų

Anykščių rajono meras, konservatorius Sigutis Obelevičius teigia, kad tokia situacija, kokia yra su rajono kultūros įstaigų tinklu, negali tęstis. Kovo 21 dieną vykusiame Anykščių rajono savivaldybės Kultūros tarybos posėdyje meras kalbėjo, kad kultūros įstaigų tinklą Anykščių rajono kaimuose būtina optimizuoti.

„Kaimuose, ypač atokiuose, žmonių likę labai mažai. Imu kaip pavyzdį Traupį, kuriame gyvena 200 gyventojų. Ten yra kultūros centro padalinys, bibliotekos padalinys, bendruomenė ir dar bažnyčia. Ar ten racionalu laikyti du etatus ar tris etatus po pusę?“, – klausė S. Obelevičius.
Pasak S. Obelevičiaus, racionaliausia būtų kultūros įstaigas sujungti.

„Mes turime pavyzdžių, kaip tas veikia. Pavyzdžiui, Budriuose, kada atidarėme mažą padalinį bibliotekos, tai bibliotekos žmogus, kuris turi pusę etato, ir bibliotekai vadovauja, ir bendruomenei vadovauja, ir ten vyksta visi kultūriniai renginiai, kurių kartais yra daugiau ir kokybiškesnių, nei ten, kur yra kultūros centro padalinys ir ten yra du etatai“, – pastebėjo meras S. Obelevičius.

Tiesa, meras S. Obelevičius kalbėjo, kad kultūros įstaigas sujungti yra labai sunku.
„Su Kultūros ministerija apie tai kiek kartų kalbėjome. Kai pradedi galvoti apie kažkokias reformas, sako, gerai, darykite, bet bibliotekos veikia pagal Bibliotekų įstatymą, muziejai veikia pagal Muziejų įstatymą, o kultūros centrai – dar pagal vieną įstatymą. Kultūros įstaigas sujungti į vieną praktiškai sudėtinga“, – dėstė meras S. Obelevičius.

Meras S. Obelevičius sakė apie kultūros įstaigų tinklo optimizavimą yra kalbėjęs su Anykščių kultūros centro direktore Dijana Petrokaite bei Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos direktoriumi Romu Kutka bei priėjęs prie išvados, kad „nereikia aštrių ir staigių judesių“.
„Jeigu darbuotojui iki pensijos metai arba du ir dabar „šnai per galvą“…“, – kalbėjo S. Obelevičius.
Merui šia tema replikavo Kultūros tarybos narys, muziejininkas Raimondas Guobis.

„Nereikia galvoti tik apie 200 žmonių. Bet kokia tokia vieta duoda tokį socialinį impulsą. Biblioteka yra kaip poliklinika, ir visko čia yra. Jūs kalbate apie optimizavimą, bet ar mes beturime ką uždaryti? Tegul jie dirba. Jei Troškūnuose bus 200 žmonių, ar laikysime Jolantą Pupkienę (Anykščių kultūros centro Troškūnų skyriaus renginių organizatorę, – red. pastaba) ar nelaikysime?“ – klausė R. Guobis.

Į diskusiją įsitraukusi Kultūros tarybos narė, Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Krašto dokumentų ir kraštotyros skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė kalbėjo, kad reikia atsižvelgti ir į kultūros darbuotojų darbo rezultatus.
„Mes žinome, kas dirba Budriuose. Jis dega tuo darbu ir užtai ten yra darbo rezultatai“, – Budrių bendruomenės pirmininką, bibliotekos filialo bibliotekininką Valentiną Gudėną gyrė A. Berezauskienė.

Pasak A.Berezauskienės, rajone yra ir tokių kultūros darbuotojų, kurie esą tik gyvena „nuo algos iki algos“.
„Dirba nuo 8 iki 17 valandos ir tik laukia, kada pasiimti algą. Mes turime žiūrėti į darbuotojų darbo rezultatus, o ne į „savas-nesavas“. Vaitkūnuose buvo bibliotekos filialas, dabar jau uždarytas, kuriame dirbo bibliotekininkė Lionė. Kitos kaimuose dirbančios kolegės sakydavo, kad 10, 15 ar 20 metų žmogus tik sėdėjo ir nieko nedarė. Jokios pridėtinės kultūros vertės. Reikėjo pastatą išlaikyti ir algą mokėti. Skaitytojų nebuvo. Galima uždaryti tuos bibliotekų filialus, kur nėra skaitytojų, kur labai prastos patalpos, bet ne ten, kur dirbama, kur yra traukos centrai…“, – kalbėjo A. Berezauskienė.