Reitingai tėra reitingai

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė Lietuvos gimnazijų ir aukštųjų mokyklų reitingus, kuriuose nė viena iš trijų Anykščių rajono gimnazijų į šimtuką nepatenka (iš reitinguotų 343-jų, mokinių neatsirenkančių gimnazijų). Vienintelė Anykščių Jono Biliūno gimnazija čia atrodo neblogai – yra 113-oje vietoje, tačiau, palyginti su 2022 metais, – užima žymiai prastesnę poziciją. Užpernai reitingų lentelėje ši gimnazija buvo 51-oje vietoje iš 356 reitinguotų Lietuvos gimnazijų. Dar prasčiau atrodo Svėdasų Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija, atsidūrusi keturioliktoje vietoje nuo galo…
„Anykšta“ teiraujasi: dėl kokių priežasčių taip prastai mokosi rajono mokiniai? Ko stinga, kad gimnazijos patektų į reitingų šimtuką? Galbūt trūksta gerų mokytojų, gal – priemonių, o gal mūsų vaikai – negabūs?

Robertas RAIŠELIS, Anykščių kultūros centro Burbiškio skyriaus vadovas:
„Vargu, ar čia yra viena priežastis, kurią būtų galima įvardyti. Jei būtų paprasta įvardyti, tai ir problemą greitai būtų galima išspręsti. Pats susiduriu tik su savo dukros atveju, o ji mokosi gerai, yra pirmūnė.
Jei yra pirma vieta, yra ir paskutinė. Nemanau, kad kitur yra stebuklingi mokytojai ir stebuklingi vaikai, ir nemanau, kad čia būtų galima kažkokį receptą panaudoti ir papulti į pirmą dešimtuką. Manau, kad ir J. Biliūno gimnazija stengiasi turėti kuo geriausius mokytojus, ir kad nėra čia viskas taip blogai – turime kiekvienais metais ir „šimtukų“. Reitingai tėra tik reitingai, nemanau, kad gimnazijos, esančios lentelės šimtuke ar net dešimtuke, neturi jokių problemų ir rūpesčių. Žinoma, būti šimtuke labai „faina“, bet nemanau, kad pakeisti mokytojus būtų tinkamas sprendimas. Žinome, kad ir taip pedagogų trūksta visur, net ir didžiuosiuose miestuose.
Reikia džiaugtis tuo, kas yra gerai ir stengtis sutvarkyti ten, kur nelabai gerai. Galų gale, yra žmonės, suprantantys šiuos dalykus ir netikiu, kad jie nededa jokių pastangų. Aš pats gimnazijai jokių priekaištų neturiu, gal dėl to, kad mano dukra visada gerai mokėsi. Manyčiau, kad vaikai daug spaudimo patiria, vis nauji pokyčiai, prie kurių reikia ir pedagogams prisitaikyti. Jiems iš viso reikėtų paminklą statyti. Problemos ne visada mokykloje, reikia žiūrėti ir į švietimo skyrių – kiek ten yra noro ir kompetencijos. O mušti visada lengviausia mažiausią, ir tai yra pedagogas. Visos grandys, pagrindinis „trikampis“ – vaikas, pedagogas ir šeima – turi dirbti gerai. Tuomet rezultatas bus geras, tačiau nė vienais laikais nebuvo taip, kad visi mokytųsi dešimtukais. Manau, kad reikia mažiau vaikytis reitingų.“