Dėl renovacijos, panašu, kenčia čiurliai. Du jauniklius teko vežti į Anykščių maisto ir veterinarijos tarnybą, kurios gydytojas Vytautas Markelevičius pasirūpino tolimesniu paukščiukų likimu.
„Nežinau ką su juo daryti, – bėdojo į „Anykštos“ redakciją su mažu paukšteliu saujoje užėjusi muziejininkė Alma Ambraškaitė. Paukštelio kojytė buvo cementuota, o sparnelis su jau sukietėjusio putplasčio gumbu. – Radau jį prie renovuojamo namo V. Kudirkos gatvėje“.
Čiurliukją nedelsdamas nuvežiau jau ne kartą į nelaimę patekusius gyvūnus gelbėjusiam vet. gydytojui V. Markelevičiui. Jis pažadėjo paukštelį išvaduoti nuo cemento ir putplasčio.
Po kelių valandų A. Ambraškaitė į redakciją atnešė dar vieną čiurliuką. Sveiką, tačiau dar nepajėgiantį skraidyti. Vėl lėkėme pas V. Markelevičių. Šis parodė narvelyje tupintį prie mėsiško patiekalo prieš tai atvežtą paukštelį nuvalytu sparneliu ir kojom. „ Dviem jiems bus linksmiau, – šypsojosi V. Markelevičius. – Kai sustiprės, sužieduosiu ir paleisiu į laisvę“.
Čiurliai bene vienintelis Lietuvos paukštis, kuris negali pakilti nei nuo žemės, nei nuo vandens. Tam jo per silpnos kojos. Tad skraido jie iš lizdų ar pasilypėję ant medžių kamienų ar sienų.
Komentarai 1