Režisierius A. Špilevoj Anykščių šilelyje kuria teatrą ir kviečia į naktinį spektaklį–patyrimą

Aktorius, dramaturgas, režisierius dr. Aleksandr Špilevoj savo įkurtą ir puoselėjamą teatrą–laboratoriją iš sostinės perkelia į jo širdžiai itin mielą – Anykščių rajono – kraštą. Kartu keičiasi ir Užbliuvonių viensėdyje įkuriamo teatro vardas – nuo šiol „Meno alchemija“ vadinsis teatru „Toli“ ir jau liepos 24 d. režisierius kviečia į pirmojo tokio šalyje, analogų neturinčio naktinio spektaklio–patyrimo „Pačios“ premjerą natūralios gamtos apsuptyje.

Duoklė regionams

Į Anykščių rajoną A. Špilevoj perkėlė kūrybinę veiklą ir meninėms–edukacinėms iniciatyvoms subūrė čia atvykstančią kūrėjų komandą. Prie tokio sprendimo atvedė noras puoselėti Anykščių kraštą ir unikalia savo veikla pritraukti žiūrovus iš visos Lietuvos.

„Pradėdamas teatrinę veiklą Anykščiuose, siekiu į rampų šviesą atvesti herojus, kurių likimai ir istorijos dažnai lieka per „toli“ nuo visuomenės dėmesio. Tikiu – autentiški, plačiajai visuomenei nepažįstamų herojų pasakojimai yra itin paveiki ir laiko dvasią tiksliai fiksuojanti medžiaga spektaklių dramaturgijai. Vyrauja mitas, kad mažuose miestuose yra per mažai teatro žiūrovų, bet esu tikras – autentiška kūryba gali tapti traukos centru kultūros turistams net iš labiausiai nutolusių šalies vietų“, – sako A. Špilevoj.

Svarstant dėl teatro–laboratorijos perkėlimo, itin svarbus režisieriui buvo regioniškumo aspektas.

„Didelė mano kūrybos dalis visada buvo nukreipta į mažesnius miestus ir miestelius. Į juos vykstu su spektakliais, vedu paskaitas, organizuoju įvairias dirbtuves ir edukacinius projektus, bendrauju su vietos gyventojais ir bendruomenėmis. Man, kaip kūrėjui, labai svarbu, kad kokybiška kultūra būtų prieinama kiekvienam, nepriklausomai nuo to, kurioje šalies dalyje žmogus gyvena. Kultūra skatina atvirą tarpusavio dialogą, iškelia nelengvus, bet savalaikius klausimus, kviečia savirefleksijai, gydo. Kiekvienas turi teisę leistis į šią kelionę ir tai patirti“, – teigia režisierius.

Noras leistis į nestandartines teatro formas

Pasak režisieriaus, leistis į individualios kūrybinės raiškos paieškas paskatino nuovargis nuo įprastos teatro rutinos.

„Buvo etapas, kai supratau, kad noriu kurti kitaip nei įprasta gana inertiškai veikiančiame valstybinių teatrų mechanizme. Kuriam laikui atsitraukiau, padariau pertrauką, o dabar pradedu kurti tokį teatrą, kuriuo tikiu, kuris yra toli nuo kitų, kuris žvelgia toli už savo paties sienų ir tampa neatsiejama vietos bendruomenės dalimi. Todėl ir „Toli“ – tai ne atstumas, o kryptis“, – teigia menininkas.

Režisierius nori neapsiriboti tradiciniu repertuaru, įprastomis teatrinėmis spektaklio formomis ir kūrybiniais metodais.

„Noriu sau leisti kurti ir eiti lėčiau, toliau“, – sako A. Špilevoj.

Pirmasis toks teatras Lietuvoje

Ateities planuose – Užbliuvonyse pastatyti kluoną, kurį režisierius kurs kaip vietą, skirtą ne tik jo paties, bet ir kitų menininkų kūrybai.

„Savo nepriklausomo teatro norėjau atokiau, ten, kur kūrėjai galėtų atsitraukti nuo didelių miestų tempo ir rutinos. Miškas leidžia kūrėjams atsitraukti ir kurti ramioje, lėtoje natūralioje gamtoje. Lieki vienas su savo mintimis, jausmais, tuo metu kuriamu darbu, komanda, paukščiais. Noriu, kad čia kurti atvyktų kiti menininkai, įvairios kūrybinės komandos, geriausi profesionalai, kurie savo kūryba dalintųsi su vietos bendruomene bei į svečius atvyksiančiais žiūrovais iš didmiesčių. Būsiu labai laimingas, jei man tai pavyks“, – teigia teatro „Toli“ įkūrėjas ir vadovas.

Režisierius tiki, kad Anykščių šilelyje gims ne vienas spektaklis, kuris pirmiausia bus parodytas Anykščiuose, o vėliau gastrolėse pristatytas skirtingų miestų dramos teatruose.

Naujo kelio startas – naktinis spektaklis „Pačios“

Naują veiklos kryptį teatras „Toli“ įprasmins spektakliu „Pačios“, kurį žiūrovai ne žiūrės ir stebės, o patirs.

„Šis spektaklis – labiau visos nakties ritualas, nei valandos trukmės reginys. Atvyksiančius į teatrą pasitiksiu asmeniškai, lyg svečius savo namuose. Žiūrovai, norintys likti visos nakties patirčiai, pasistatys savo palapines, įsikurs, pasivaikščios miškeliu. Leidžiantis saulei susitiksime prie laužo ir leisimės į Anykščių šilelį, kur laukiančios istorijų pasakotojos įtrauks į autentišką teatro patirtį. Vėliau kalbėsimės, gersime arbatą, šokdami pasitiksime aušrą arba ilsėsimės, o kartu papusryčiavę, kiekvienas sugrįšime į kasdienę savo realybę“, – į išskirtinį nuotykį kviečia A. Špilevoj.

Spektaklio šerdis – tikri senolių iš vietos kaimų ir vienkiemių pasakojimai kūrybinei spektaklio komandai. Miškas taps scena herojų išgyvenimams, kurie retai atsiduria šiandienos visuomenės dėmesio centre.

„Apie Anykščių kraštą ir jo žmones turime nemažai prisiminimų, tačiau retas jų yra moters. Vietos moterų balsų ir jų pasakojimų ignoravimas – didelė klaida, kurią siekiame ištaisyti. Spektaklio istorijos liudija asmenines pasakotojų patirtis, visuotinus istorinius įvykius, kovą dėl išgyvenimo, bandymus atrasti save ir savo vietą pasaulyje, kuris joms nebuvo itin svetingas ir malonus. Visi pasakojimai – tikri ir intymūs. Būtent šiais, moterų išgyvenimų balsais, kurie dažnai taip ir lieka kiekvienos viduje, dabar iš naujo prabils A. Baranausko poemos eilėmis amžinu tapęs šilelis“, – sako režisierius.

Pasak A. Špilevoj, spektaklio natūralioje gamtoje efektą dar labiau sustiprins Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblio „Laumakė“ atliekami muzikiniai kūriniai.

Paklaustas, kodėl teatrą kuria ir spektaklį pristato naujam gyvenimui prikeliamame Užbliuvonių viensėdyje, Auksinio scenos kryžiaus laureatas sako, kad tai malonus sutapimas.

„Spektaklis „Pačios“ gimė iš istorijų, surinktų Kurklių apylinkėse, o Kurkliai – šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė. Taip sutapo, kad savo darbu prisidėsiu prie mažosios kultūros sostinės programos, džiaugiuosi dėl to. Savo veiklai jaučiu didelį Anykščių savivaldybės ir kitų kultūros įstaigų, vietos gyventojų ir menininkų palaikymą“, – sako A. Špilevoj.

Šiemet planuojami tik du spektaklio „Pačios“ premjeros parodymai – liepos 24 d. ir rugpjūčio 22 d.

Teatras „Toli“ – iki šių metų buvęs žinomas kaip „Meno alchemija“ – aktoriaus, dramaturgo, režisieriaus dr. Aleksandr Špilevoj įkurtas ir Anykščių rajone puoselėjamas teatras. Jis išsiskiria tarpdisciplinine kūryba, pagarbiu, bet analitiniu požiūriu į teatro tradicijas, dėmesiu visuomenėje nepastebimų žmonių istorijoms ir tuo, kad į savo veiklą įtraukia ne tik aukščiausio lygio šalies kūrėjus, bet ir vietos bendruomenes.

Svarbiausia informacija apie spektaklį–kelionę „Pačios“

Spektaklio–kelionės „Pačios“ premjera: liepos 24 d. (spektaklio-patyrimo pradžia 22:00 val.) ir rugpjūčio 22 d. (spektaklio-patyrimo pradžia 21:00 val.).

Spektaklio trukmė: 1 val.

Vieta: Užbliuvonių viensėdis, Anykščių raj.

Atvykimas į renginio vietą ir įsikūrimas: nuo 19:00 val.

Norintiems nakčiai likti sodyboje būtina atsivežti palapinę, visas miegui, asmeninei higienai ir patogumui reikalingas priemones.

Svarbu: Spektaklis vyksta tikrame, tankiame naktiniame miške, todėl rekomenduojama apsirengti patogiai, turėti šiltesnių, vėjui ir lietui atsparių drabužių, priemonių nuo uodų,  tinkamai įvertinti savo fizines galimybes judėti tamsiais tankaus miško takais. Būtina saugoti ir gerbti natūralią miško aplinką ir laukinę gamtą. Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.

Spektaklį–kelionę „Pačios“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LATGA.

Partneriai ir rėmėjai: Anykščių rajono savivaldybė, Anykščių kultūros centras, Utenos kultūros centras.

Kūrybinė spektaklio-kelionės „Pačios“ komanda

Režisierius – Aleksandr Špilevoj

Dramaturgai: Gabrielė Česevičiūtė ir Aleksandr Špilevoj

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Patricija Vytytė

Šviesų dailininkas – Paulius Jakubėnas

Video menininkas – Dinas Marcinkevičius

Kompozitorius – Kazimieras Krulikovskis

Muziką atlieka tradicinių kanklių ansamblis „LAUMAKĖ“, vad. Asta Motuzienė

Vaidina: Radvilė Budrytė, Rugilė Liberytė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Rokas Pijus Misiūnas, Urtė Povilauskaitė, Mantas Pauliukonis, Kasparas Varanavičius.