Šį tekstą rašau per savo gimtadienį, o „Anykšta“ jį spausdiną pirmąją miesto šventės dieną. Tad šios „Rievės“ pasmerktos būti pozityviomis. Žodžiu, čia bus gražios „Rievės“.
Netikit, kad galiu gražiai parašyti? Ir aš nelabai tikiu. Bet bent jau būsiu pabandęs.
Man labai patinka gyventi Anykščiuose. Myliu šio žalio miesto gatves, namus, žmones. Ir medžius, krūmus, gėles myliu. Žodžiu, viską myliu, net valdžią. Čia šiek tiek perlenkiau, bet kam nepasitaiko…
Taip man čia viskas patinka, kad net eičiau į mero patarėjus. Kaip tik eilinį kartą patarėjo vieta atsilaisvino. Ir iš karto pagalvojau – ar tik ši vieta ne man? Juolab, kaip jau sakiau, aš visus labai myliu. Juk reikia rajonui tokio jį mylinčio!
Aš turiu visas patarėjui būtinas savybes ir kompetencijas. Galiu merui patarti. Galiu ir nepatarti. Galiu daug dirbti (štai ir dabar per savo gimtadienį dirbu), bet galiu ir visai nedirbti. Galiu kištis, kur reikia ir nesikišti, kur nereikia. Taip pat galiu kištis ir kur reikia, ir kur nereikia bei nesikišti, kur reikia ir kur nereikia. Žodžiu, aš viską galiu ir viską moku.
Prieš pat miesto šventę iš darbo buvo atleista mero patarėja, poetė ir vertėja Rūta Neniškienė. Rūta patarėja išdirbo metus ir tris mėnesius, o jos pirmtako šiose pareigose, žurnalisto Laimo Fergizo karjera truko dar trumpiau – mažiau nei metus.
Mero patarėjo pareigybė labai įdomi. Jau vien dėl jo kompetencijų ir galių neapčiuopiamumo. Mero patarėjas gali būti vienu iš rajono vadovų, strategų. Bet į šias pareigas gali būti skiriamas ir partinės rentos gavėjas, kuris į darbą kartais gali ir neiti. Arba ne visada eiti. Toks pasikrapšto partiniuose popieriuose, kartais į kokį susirinkimą nuvažiuoja ir murkso tyliai, per daug į rajono valdymo reikalus nelįsdamas. Sakyčiau, kad dvi iš trijų Anykščių rajono mero patarėjų pareigybės būtent tokios ir yra. O štai trečioji, iš kurios pradžioje išmestas L. Fergizas, paskui – R. Neniškienė yra lyg ir patarėjo-veikėjo pareigybė.
Kodėl iš darbo buvo atleistas L. Fergizas, man aišku. Aš, būdamas meru, L. Fergizo į patarėjus apskritai nebūčiau priėmęs. Ne dėl to, kad L. Fergizas blogas darbuotojas, o tik dėl savo kompleksų. Galvočiau – atvažiuos koks ambasadorius į Anykščius, sutiksime jį abu kartu su L. Fergizu, tai tikrai ambasadorius pagalvos, kad meras yra L. Fergizas, o ne aš. Bet K. Tubio povyza juk ne tokia kaip mano. Joks L. Fergizas jam – ne konkurentas. (Čia aš rimtai ir net be krislo ironijos).
Kodėl iš darbo atleista R. Neniškienė – visiška mistika. Taktiška, trapi, intelektuali poetė. Ji tikrai ne pirmojo plano žaidėja. Apskritai net ne žaidėja.
Paklaustas, kodėl R. Neniškienė buvo atleista, K. Tubis lakoniškai sakė, kad ji „nepranoko lūkesčių“. Čia gal ir atsakymas. Niekas šioje pareigybėje lūkesčių nepranoks. Nes jeigu įdarbinsi partinį rentininką, jis niekaip netaps veikėju, jau vien dėl to, kad jam tai neapsimoka. Žmogus žinos, kad jam reikia įtikti merui ir visiems kitiems, kam reikia įtikti ir tyliai išbūti. O patarėjas-veikėjas norės įrankių veikimui, t. y. įtakos, valdymo instrumentų. Kaip supratau iš R. Neniškienės, jai savivaldybėje buvo taikomas moto: „tu esi niekas, bet tu daryk“. Tačiau, toks dualizmas vargu ar įmanomas.
P. S. „Rievės“ neišėjo labai gražios. Na, bet sutikit – ir nepiktos.
P. P. S. Jeigu dirbčiau mero patarėju, rašyčiau dar gražiau, nei šiandien.
Šitaip šaipytis iš beveik generolo! Kuo tu kariuomenėj buvai Vidma? Bulves skutai?
Rievės tokios apygražės gavosi- trapios ir poetiškos ir kandžios mažumėlę. Nepiktos. Jaučiasi, kad ypatingą dieną suguldytos. Svarbiausia verčiančios pamąstyti. Neikit į niekieno patarėjus. NEPRINOKSIT lūkesčiams.
Taiklu ir tikslu