Ir vėl pasaulį drebina su kompiuterinėmis sistemomis, jų saugumu ir patikimumu susijusios problemos. JAV dėl kibernetinės atakos uždarė naftotiekį, o Airija – sveikatos duomenų kompiuterines sistemas. Ir tai net ne didžiausios su informacinėmis technologijomis pastaruoju metu kilusios krizės.
Hakeriams JAV paralyžiavus didžiausio naftotiekio darbą, kilo panika ir žmonės plūstelėjo pirkti degalų. Be abejo, kaip visada būna tokioje padėtyje, nafta ėmė brangti net kaip žaliava. Laikai pasikeitė – jei seniau naftos kainai padidinti į susitikimą rinkdavosi naftą išgaunančios OPEC šalys, tai dabar užtenka vienos vienintelės įsilaužėlių atakos – ir resurso kaina kyla. Neabejotinai iš šios krizės analitikai išvadas pasidarys ir mūsų vis labiau nuo IT priklausančiame pasaulyje tokių įsilaužimų sukeltų krizių bus tik daugiau. Sportinį gebėjimų nulaužti saugumo sistemas demonstravimą jau keičia profesionalus ir apskaičiuotas išpuolių pobūdis.
Airija, kuri buvo priversta išjungti savo sveikatos apsaugos informacines sistemas tam, kad apsisaugotų nuo išpirkos reikalaujančio viruso, parodė, kokie pažeidžiami yra skaitmeniniai duomenys. Net nereikėjo serverių užlieti tam, kad kiltų rizika pacientų duomenims ir būtų sutrikdyta sveikatos sistema. Net gimdymo namai Airijos sostinėje Dubline paskelbė atšaukiantys beveik visus ambulatorinių pacienčių vizitus ir pareiškė, kad ataka buvo taikytasi į pacientų duomenis. Laimei, popierinių įrašų apie sveikatą dar galutinai neišstūmė informacinės technologijos, kitaip įsilaužėlių daroma žala galėtų būti nebeatitaisoma.
Kyla klausimas – o kam reikia duomenų apie pacientų sveikatą? Bet juk tai aukso vertės duomenys farmacijos kompanijoms, kurios net medikamentų ir įvairių papildų reklamą galėtų nukreipti chirurgiškai tiksliai. Ir tai nekalčiausia, ką galima daryti su sveikatos duomenimis. Gerai įsilaužus, juos galima ir visai ištrinti ar suklastoti, arba reikalauti išpirkos grasinant paviešinti, kaip jau yra buvę mūsų šalyje su viena grožio operacijas atliekančia klinika.
Nors lietuviška elektroninė sveikatos sistema ne kartą įrodė savo „skylėtumą“ (vienas informatikas net paviešino, kokia ji problemiška ir kaip galima į ją įsibrauti, kokius duomenis galima laisvai pasiekti, ir už spragų atskleidimą sulaukė ne padėkos, o persekiojimo), tačiau reto išskirtinumo su kompiuterija susijęs incidentas įvyko Jungtinėje Karalystėje. Šios šalies paštas, kaip aiškėja, dešimtmečius naudojosi „Horizon“ sistema, kuri buvo ne šiaip „skylėta“, bet turėjo labai rimtų problemų. Ne, ne kompiuteriai ją naudojant „nulūždavo“ – ši programa, būdama atliekamų operacijų, apskaitos ir inventorizacijos sistema, buvo linkusi klysti sąskaityboje, skaičiavimuose ar kitose operacijose, o kalti likdavo paštininkai. Daugelis jų buvo apkaltinti dešimčių tūkstančių svarų vagystėmis, nuteisti, o bent jau vienu atveju rašoma, kad iš nevilties žmogus net ryžosi nutraukti savo gyvenimą. Aklas pasitikėjimas kompiuterine sistema daugybei žmonių sugriovė reputacijas, gyvenimus ir, kaip aiškėja, paštininkams neteisingai buvo skirtos net laisvės atėmimo bausmės. Buvo prieita iki to, kad dabar jau išteisinta moteris, būdama nėščia, buvo pasiųsta į kalėjimą 18 savaičių už 75 tūkstančių svarų vagystę. Nuo 2000- ųjų iki 2014- ųjų, remdamasis „Horizon“ sistemos duomenimis, paštas baudžiamojon atsakomybėn patraukė per septynis šimtus paštininkų – vidutiniškai vieną per savaitę.
Kompiuterinės sistemos netobulumas, o dar labiau – aklas pasitikėjimas sistema – sukūrė tai, kas BBC straipsnyje įvardyta kaip plačiausiai paplitusi žinoma teisingumo klaida šalyje. Juo labiau kad vagystėmis apkaltinti paštininkai nuo pat pradžių skundėsi sistemos klaidomis ir net savo pinigais bandė kompensuoti programos rodytus trūkumus. Dabar paštas sukūrė fondą kompensacijoms išmokėti ir jau sulaukė per 2400 prašymų. Žalai kompensuoti gali prireikti net šalies vadovybės pagalbos. Ir viskas per begalinį pasitikėjimą kompiuteriais.
Deja, bet to begalinio pasitikėjimo kompiuteriais ir jų padarytomis klaidomis tik daugėja. Jau net mūsų šalyje buvo paviešintas bent vienas atvejis, kai baudą už automobilių greičio matavimo kamera užfiksuotą viršytą greitį gavo automobilio savininkas, kuris tą dieną tuo keliu, kuriame buvo „nufotografuotas“, net nevažiavo. Pradėjęs aiškintis aplinkybes, vairuotojas gavo atsakymą, kad apsiriko sistema, ir fiksuotas automobilis yra visai kitas. Bet juk tokios klaidos visiškai nekaltą žmogų paverčia nusikaltusiuoju, pareikalaudamos iš jo atsakomybės.
O kol kas, kol dar įmanoma, dėl visa ko nei čekių, nei kitų svarbių dokumentų popierinių kopijų geriau neužmiršti. Maža kuo gali „tobulieji“ kompiuteriai bet kurį iš mūsų apkaltinti ar ką diagnozuoti.
