Į Seimą antradienį grįžta senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ pripažinimo klausimas.
Darbotvarkėje numatyta pateikti nutarimo projektą, kuriuo „Romuvai“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Jei projektui bus pritarta po pateikimo, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.
Projektą teikia Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vadovas Tomas Vytautas Raskevičius su keliais komiteto nariais iš skirtingų frakcijų ir kitais parlamentarais.
Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.
„Romuva“ šį sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) ir šis birželio mėnesį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Pagal įstatymą, Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ši pakartotinai su tokiu prašymu gali kreiptis tik po dešimties metų, tačiau, pasak komiteto vadovo T. V. Raskevičiaus, po teismo sprendimo laukimo terminas netaikomas.
„EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas“, – BNS anksčiau yra sakęs T. V. Raskevičius.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
