Pusiaukelėje tarp Anykščių ir Panevėžio įsikūręs Rukiškio kaimas vakariniu pakraščiu prisiglaudęs prie Juostos upelės priklauso Troškūnų seniūnijai, iki kurios centro 13 kilometrų. Kaime nėra nei parduotuvės, nei bibliotekos ar kitos didesniam kaimui būdingos infrastruktūros, tačiau kaimiečiai dėl to nesisieloja, nes puikus susisiekimas su Panevėžiu ir Anykščiais. Kaime ūkininkauja du broliai Alvydas ir Saulius Vilkai. Pasak seniūno pavaduotojos Ginos Petraškienės, kaime gyvenamąją vietą deklaruoja 41 gyventojas.
Dėl maro didelė skriauda
„Mano gimtinė štai ten, už Juostos, kuri krūmuose paskendusi, o vandenyje dėlės visa, kas gyva, puola. Už miškelio, Vidugirio kaime, – mosteli ranka vakarų kryptimi kaimo gyventojas Bronius Kilda. – 1973 – iaisiais su dar gyvais tėvukais atsikėlėme čia, namus pasistatėme. Čia gi buvo gyvenvietė, o ten vienkiemį melioracija nušlavė, liko tik žemė ir miškas“. Traktorininku dirbęs vyras 1979 – aisiais vedė Raguvėlės tarybiniame ūkyje dirbusią kupiškėnę Reginą. Su ja nugyventi gražiausi metai…
Kol sveikatos turėjo, B. Kilda dar dirbo pas ūkininką S. Vilką, tačiau dabar jau tenka ir pas daktarus lankytis. Kadangi pusiaukelė, tai jis, kaip ir kiti kaimiečiai, važiuoja pas Panevėžio daktarus. B. Kildos nedomina politika. Pasak jo, ten tik pjautynės dėl valdžios ir nieko gero, tad jis net balsuoti neisiąs.
Vaikus saugo nuo lekiančių mašinų
Vienintelė kaimo gatvelė tuo pačiu Rukiškio pavadinimu sutampa su asfaltuotu keliu Anykščiai – Panevėžys (Šiek tiek klaidina kelio ženkle parašytas kaimo pavadinimas „Rūkiškis, tačiau, pasak seniūnės, teisingas kaimo pavadinimas rašomas su u trumpąja – aut. past.). Juo, dauguma nemažindamos greičio, skrieja mašinos – tikras siaubas kaime mažų vaikų turinčiom šeimom, dar didesnis seneliam, kai jiems miestiečiai atveža pavasarot anūkus. Tokių sodybų kaime ne viena. Antai šiame kaime gimusi ir užaugusi, Juostininkų ir Raguvėlės mokyklose mokslus krimtusi Danutė Matušauskaitė dabar gyvena vieninteliame kaimo daugiabutyje, kurio pirmame aukšte įsikūrę čigonai, ir pati augina du vaikučius. Darius jau eis į ketvirtą klasę, važinės į Troškūnus, Neida – dar mažytė. Taigi, vaikučius reikia saugoti nuo tų lekiančių mašinų.
D. Matušauskaitė mokėsi Kupiškyje, gyveno ir dirbo Panevėžyje, tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad sugrįžo į gimtinę, su gyvenimo draugu Žanu Pilka augina vaikučius, kiek išgali, dirba prie gyvulių pas ūkininką S. Vilką. Moteris gyvulių nelaiko, žemės neturi, tad džiaugiasi kaimynais, kurie leidžia savose žemėse ką nors pasisodinti.
Buvusioje pradinėje
šeimininkauja čigonai
Rukiškio kaime gyvena kelios sėslios čigonų (romų) šeimos. Kaimiečiai su jais gerai sutaria, kartais net vieni kitiems padeda darbuose.
„Septyni metai kaip čia gyvenam. Mano šeimoje 24 žmonės“ – sakė sename pradinės mokyklos pastate gyvenanti Zofija Jablonskienė, tuojau pat patikslinusi, kad kartu su ja gyvena vienuolika žmonių. – Su manim gyvena sūnūs. Dukros ir anūkai išvykę dirbti į Angliją. Panevėžyje tai nėr ką veikt. Darbo nėra“.
Panevėžyje gimusi ir užaugusi Z. Jablonskienė teigė, kad didmiestis jai nusibodęs ir atsikėlė gyventi į kaimą. Rukiškyje jai patinka, ji čia jaučiasi gerai.
Kartu su ja svogūnų derlių dorojo dar viena panevėžietė, kaimo gyventojos Janinos Vilčinskienės giminaitė Juzefa Preidienė. „Mano dukra Vokietijoje – tikra ponia“, – šypsodamasi sakė mažoje gryčiutėje Panevėžyje gyvenanti moteris, ir pridūrė, kad dar viena jos dukra dirba Panevėžio ligoninėje.
Kaip pastebėjo seniūno pavaduotoja G. Petraškienė, tarp gyvenamąją vietą Rukiškio kaime deklaruojančių gyventojų čigonų nėra.
Rukiškyje – oreivystės
rekordo žymė
Prieš įvažiuojant į kaimą nuo Troškūnų pusės, dėmesį atkreipia didelis akmuo su viršukalnės formos geležiniu ženklu, žyminčiu, kad virš Rukiškio kaimo buvo pasiektas Lietuvos oreivystės rekordas. 2006 – ųjų lapkritį nuo Šiaulių pakilę karšto oro balionu pilotas Vytautas Samarinas ir į pačias aukščiausias pasaulio viršukalnes įkopęs, 1993 – iaisiais pirmasis lietuvis trispalvę iškėlęs virš Everesto, alpinistas Vladas Vitkauskas, skrido Utenos kryptimi ir virš Rukiškio kaimo buvo pakilę į 10 064 metrų aukštį.
Virš kaimo jie skriejo apie 150 km per val. greičiu. Tai tuo metu buvo skrydžio oro balionu greičio rekordas.
Skrydyje atviroje oro baliono kabinoje dideliame aukštyje labai pravertė, beje, dabar Anykščiuose gyvenančio, alpinisto V. Vitkausko patirtis, įgyta kopiant į Everestą, kurio aukštis 8 848 m. 10 – ies kilometrų aukštyje praretėjusiame ore svilino 40 – ies laipsnių šaltis. Oreiviai kvėpavo deguonies kaukėmis.
