Rūkymas – tarptautinė bėda, verčianti sumokėti dvigubai

Emilis Jakštys

„Beveik du procentus BVP sumos (pasaulio vidurkis yra 1,8 proc. – red. past.) prarandame dėl rūkymo sukeliamų ligų“, – tarptautinėje konferencijoje „Global Forum on Nicotine 2024“ (GFN24) planetos nuostolius įvardijo Lenkijos visuomenės sveikatos asociacijos prezidentas profesorius Andrzej Fal. Tabako degimo metu išsiskiriančios kenksmingos medžiagos grobia ne tik svarbiausią mūsų turtą – sveikatą ir gyvybes, – bet kartu paplonina rūkančiųjų pinigines, valstybių biudžetus.

Tarptautinėje GFN24 konferencijoje svarstyta, jog tabako ir nikotino gaminių akcizo suma galėtų priklausyti nuo jų keliamos žalos lygio: cigaretėms turėtų būti taikomas didžiausias akcizas iš visų tabako ir nikotino gaminių.

Rūkymo kaina

Praėjusią savaitę Varšuvoje įvykusiame tarptautiniame renginyje aptarinėti naujausi tyrimai, visuomenės sveikatos politikos tendencijos ir mokslo naujienos.

GFN24 konferencijos pranešėjas A.Fal pastebi, kad dėl neužkrečiamųjų ligų kasmet netenkame kur kas daugiau žmonių, negu mirė dėl COVID-19 viruso. Reikšmingą susirgimų dalį lemia sveikatai žalingi žmonių pasirinkimai. Daugiausiai ligonių miršta dėl širdies ir kraujagyslių ligų, o šias neretai sukelia cigarečių vartojimas.

Jis sako, kad valstybės dalį lėšų iš biudžeto praranda dėl brangiai atsieinančio gydymo. Tačiau reikšmingos dalies netenka ir netiesiogiai, nes mirę žmonės iškrenta iš darbo rinkos, o sergantieji (laikinai) nebegali joje dalyvauti. Ligos bei mirtys neigiamai paveikia ir artimųjų darbo našumą.
 
A.Fal teigia, jog finansinės žalos rykštės neišvengia ir turtingiausios, ir skurdžiausios šalys. „Beveik du procentus (pasaulio vidurkis yra 1,8 proc. – red. past.) BVP sumos prarandame dėl rūkymo sukeliamų ligų“, – problemą akcentavo pranešėjas. Profesoriaus duomenimis, per metus žemų pajamų šalys vidutiniškai praranda 1,2 proc., o aukštų pajamų – 2,2 proc. BVP.
 
Pasak jo, sveiko gyvenimo būdo sklaida itin svarbi kovojant su rūkymo paplitimu. Prevencija gali padėti apsaugoti žmones neužkibti už klastingo cigarečių pakelio nagų. Tiesa, profesorius pastebi, kad žmonijos raidą nuolat lydėjo įvairios rūkymo ir gėrimo praktikos. Nerealu manyti, jog cigarečių vartojimo reiškinys pasitrauks visiškai. „Tad žalos mažinimas yra geriausias kelias ne tik sveikesnės visuomenė link, bet ir siekiant pagerinti šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą. Juk nuostoliai padengiami mokesčių mokėtų pinigais“, – komentavo A.Fal.
 
Profesorius teigia, kad nutraukti rūkymą bandantiems suaugusiems asmenims turėtų būti užtikrinamas mažiau kenksmingų tabako ir nikotino gaminių prieinamumas. „Neužtenka nuolat didinti cigarečių kainas ir palikti rūkančiuosius be alternatyvų. (Turėtų būti – red. past.) aukštos cigarečių kainos ir daug mažesnės kainos kelioms pagrįstai mažiau žalingoms alternatyvoms“, – svarsto GFN24 pranešėjas. Jis priduria, jog tabako ir nikotino gaminių akcizo suma galėtų priklausyti nuo jų keliamos žalos lygio: cigaretėms turėtų būti taikomas didžiausias akcizas iš visų tabako ir nikotino gaminių. Profesorius apibendrina, kad nors kovoje su rūkymu laimėtas ne vienas mūšis, bet karas veikiau pralaimimas.
 
Beje, žalingas įprotis – brangus ne tik valstybėms. Štai Respublikinio priklausomybės ligų centro leidinio apie rūkymą autoriai atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, kasdien po 4 eurus kainuojantį cigarečių pakelį surūkantis asmuo per metus išleidžia apie pusantro tūkstančio eurų.
 
Žvelgiama fragmentiškai

Pastarasis įsitikinęs, kad kova su rūkymu turėtų stovėti ant moksliškai pagrįstų teiginių pamato: jis prisiminė XV-XVI a. lenkų „eretiką“ Mikalojų Koperniką. Atradėjas kovojo prieš moralistinę laikmečio doktriną, skandalingai teigdamas, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Pasak G.Krol, šiandien tabako žalos mažinimo atstovams grumtis prieš nepagrįstus įsitikinimus tenka panašiai kaip ir praeities astronomui. Pavyzdžiui, savaitraščiui G.Krol yra sakęs, kad vis dar nemažai kas Lietuvoje klaidingai galvoja, jog kaitinamasis tabakas yra tiek pat ar net labiau žalingas negu cigaretės.

Analitinio žurnalo „Reason Foundation“ autorė Michelle Milton pastebi, kad vyraujanti tabako kontrolės strategija žalingo įpročio paplitimą sprendžia imperatyviai. Tačiau paternalistiškai – „iš viršaus į apačią“ – nuleidžiami sprendimai nemažos dalies rūkančiųjų priklausomybės neišgydo. Susitelkiama tik į konkrečią problemą, bet apie individo kompleksiškumą pamirštama. Stinga visumą apimančio žvilgsnio.

GFN24 dalyvė pastebi, jog cigarečių vartojimo apribojimai gali duoti naudos, bet dėl jų taip pat gali nukentėti socioekonomiškai pažeidžiamos žmonių grupės. „Patiriančiam skurdą suteikiama gyvenamoji vieta. Draudimas rūkyti viduje paskatina dalį mesti, bet o kaip gi tie, kurie nemeta, todėl išmetami iš globos namų?“ – kitokį požiūrio kampą įvardijo amerikiečių ekspertė.

M.Milton sako, kad jauni žmonės susidomi cigaretėmis ne tik dėl rūkančių tėvų, tabako reklamos ir įperkamos jų kainos. „Neįvertiname tokių pradėjimo rūkyti priežasčių kaip patiriama diskriminacija, savęs stigmatizavimas, finansinis nesaugumas. Tyrimai rodo, jog šie veiksniai itin reikšmingi, ar vaikas pradės rūkyti“, – teigė amerikiečių ekspertė.

Pasak jos, nestabiliose šeimose augančių jaunuolių rizika pradėti rūkyti didėja kartais, bet draudimai jos nelabai sumažina. Rūkymą taip pat ypač skatina prasta asmens psichinė sveikatos būklė, kitų žalingų medžiagų vartojimas.

Problema šešėly
 
Buvusi Australijos parlamentarė, visuomenės veikėja Fionna Patten pastebėjo, jog „veipų“ importo uždraudimas Australijoje, deja, neišsprendė rimtos nepilnamečių vartojimo problemos. Be to, nors griežta šalies tabako ir nikotino gaminių draudimų politika reikšmingai sumažino rūkančiųjų skaičius, sparčiai išaugo nelegali rinka. Brangios cigaretės Australijoje rūkymo bėdos neišsprendžia.
 
Mokesčių mokėtojų apsaugos aljanso (JAV) atstovė Lindey Stroud pastebėjo, kad Masačiusese ir Kalifornijoje (JAV) atlikti tyrimai parodo, jog garinimo produktų uždraudimas gali pagausinti rūkančiųjų. Be to, net ir įprastų cigarečių apribojimai nebūtinai atneš norimų rezultatų. L.Stroud sako, kad valstijose, kuriose buvo uždraustos mėtinės cigaretės iš esmės rūkymo problemos į gera nepalinko. „Kalifornijoje atliktas tyrimas, kurio metu iš šiukšliadėžių buvo ištraukiami cigarečių pakeliai. Draudimas sumažino vos dvylika procentų (mėtinių cigarečių – red.past.)“, – pastebėjo GFN24 dalyvė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!