Ruošiama būsto prieinamumo strategija, leisianti būstą įsigyti lengviau ir gyventi kokybiškiau

Aplinkos ministrė Ieva Andriulaitytė „Verslo žinių“ tinklalaidėje pristatė, kokiems darbams planuoja skirti prioritetą iki kadencijos pabaigos. Viena svarbiausių užduočių – iki kitų metų Seimo pavasario sesijos parengti ilgalaikę būsto prieinamumo viziją, kurioje bus numatyta, kaip spręsti būsto pasiūlos, įperkamumo ir kokybės klausimus Lietuvoje.

Nors šiuo metu rinkoje juntamas prieinamo būsto trūkumas, situacija kol kas nevertinama kriziniu lygiu.  

„Atliktas Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimas parodė, kad situacija Lietuvos savivaldybėse skiriasi. Jeigu didmiesčiuose pagrindinė problema yra būsto įperkamumas, tai mažose savivaldybėse nėra būsto pasiūlos arba jis yra nekokybiškas“, – situaciją komentuoja I. Andriulaitytė.

Pasak ministrės, yra išskiriamos trys tikslinės grupės, kurios susiduria su būsto prieinamumo problema. Pirma – vidutines ir mažas pajamas gaunantys asmenys, kurie neturi galimybės gauti socialinę paramą, antra – pažeidžiami ūkiai, kurie gauna socialinę paramą ir – gyventojai, kurie turi nuosavą būstą, tačiau jų būstas yra pasenęs ir energetiškai neefektyvus.

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo. Ji analizuos Būsto prieinamumo Lietuvoje didinimo galimybių vertinimo studijoje pateiktus pasiūlymus ir vertins jų įgyvendinimo galimybes. Iki šių metų pabaigos planuojama parengti strategijos projektą, kuris, tikimasi, bus priimtas Seimo pavasario sesijoje.

Daug dėmesio ministerija planuoja skirti savivaldybių aktyvesniam įsitraukimui, taip pat siekiama sukurti savivaldybių (municipalinio) būsto segmentą, kuris taptų papildoma būsto pasiūlos dalimi, atsidursiančio tarp socialinio būsto ir rinkos kaina nuomojamo būsto, nes vien subsidijos, pasak ministrės, problemos neišspręs.

„Planuojame pateikti keletą strategijos modelių, kuriuos būtų galima taikyti skirtingose savivaldybėse. Vienos savivaldybės galbūt turi vystytojus, bet susiduria su infrastruktūros užtikrinimo problemomis, kitose – stinga ekonominio patrauklumo ir vystytojai nėra suinteresuoti statyti naują būstą, todėl reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti verslą. Matome, kad situacija savivaldybėse skiriasi ir vieno modelio taikymas nebūtų tikslingas“, – rengiamą būsto strategiją komentuoja I. Andriulaitytė.

Ministrė atkreipė dėmesį ir į daugiabučių renovaciją, kuri taip pat yra labai svarbi kalbant apie būsto prieinamumą.

Pasak I. Andriulaitytės, 13-asis kvietimas daugiabučių namų renovacijai viršijo lūkesčius – jo metu buvo pateikta 850 paraiškų. 

„Šiemet spalio mėnesį planuojama skelbti 14-ąjį kvietimą, į kurį taip pat dedame daug vilčių, nes keisis finansavimo tvarka – bus taikomas mišrus finansavimo modelis“, – sako aplinkos ministrė I. Andriulaitytė. 

Pažeidžiami namų ūkiai bus finansuojami iš Socialinio klimato fondo. Jei daugiabutyje naudojamas iškastinis kuras, bus numatoma 80 proc. parama, o jei daugiabutis nenaudoja iškastinio kuro – 50 proc. parama.

Gyventojams, kurie nepatenka į paramos gavėjų sąrašą, bus taikomas savivaldybių paramos renovacijai indeksas. Savivaldybės suskirstytos į tris grupes: ekonomiškai stipriausiose savivaldybėse parama sieks 15 proc., vidutinėse – 20 proc., o savivaldybėse, kurioms labiausiai reikia paramos, – 25 proc.

Taip pat numatyti papildomi kriterijai, už kuriuos galima gauti papildomą finansavimą. Pavyzdžiui, jei gyventojai nori atnaujinti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas, jiems skiriami papildomi 5 proc. ir pan. Maksimali paramos suma savivaldybėse, kurioms labiausiai reikia paramos, gali siekti 40 proc.

2027 m. I ketvirtį planuojama skelbti kvietimą dalinei renovacijai.

Šie pokyčiai, tikimasi, dar labiau išjudins renovacijos procesus ir tie gyventojai, kurie jau turi būstus, tačiau jie yra energetiškai neefektyvūs, galės džiaugtis kokybišku ir saugiu gyvenimu.