Nespėjusi baigti „pieno karo” su Baltarusija, Rusija pradėjo panašų konfliktą su kita kaimyne – Lietuva. Trečiadienį Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai informavo gavę Rusijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos pranešimą, kad nuo rugpjūčio 17 d. Rusija įveda kai kurių Lietuvos kompanijų pieno produkcijos importo apribojimus, rašo dienraštis „Kommersant”.
Nespėjusi baigti „pieno karo” su Baltarusija, Rusija pradėjo panašų konfliktą su kita kaimyne – Lietuva. Trečiadienį Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai informavo gavę Rusijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos pranešimą, kad nuo rugpjūčio 17 d. Rusija įveda kai kurių Lietuvos kompanijų pieno produkcijos importo apribojimus, rašo dienraštis „Kommersant”.
Apribojimai įvedami todėl, kad pieno produktuose iš Lietuvos aptikta „draudžiamų ir kenksmingų medžiagų”. Kaip paaiškino Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Kazimieras Lukauskas, Rusijos federalinės veterinarinės ir fitosanitarinės priežiūros tarnybos vadovo pareigas einančio Aleksejaus Saurino pasirašytą laišką Lietuvos ambasada Rusijos Federacijoje gavo rugpjūčio 6-ąją.
Oficialiame Rusijos žinybos tinklalapyje pranešama, kad pieno produkcijos įvežimo į Rusijos Federaciją apribojimai taikomi „Žemaitijos pienui”, „Pieno žvaigždėms” ir „Rokiškio pienui”. Kiek galios draudimas, Rusijos pareigūnai nepraneša.
Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, jog Rusijos specialistai didelėse sviesto (11 059,35 kilogramo), grietinės (262,2 kilogramo) ir varškės (288,4 kilogramo) partijose rado tetraciklino likučių, o kitoje varškės partijoje (3046,91 kilogramo) aptikta doksiciklino priedų.
Pasak Lietuvos valdininkų, nors ES standartai leidžia, kad pieno produktuose būtų tam tikras šių dviejų antibiotikų kiekis, pagal Rusijos normas tai yra neleistina. Visos įmonės, eksportuojančios savo produkciją į Rusiją, dirba pagal Rusijos kokybės standartus.
Rusijos tarnybos sprendimas gali skaudžiai smogti Lietuvos ekonomikai. Šiuo metu savo produkciją į Rusijos rinką tiekia 16 Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, daugeliui Rusijos rinka yra svarbiausia.
Neoficialūs šaltiniai Lietuvos Vyriausybėje teigia, kad Rusijos žingsnį galėjo nulemti „ne antibiotikai”, o tai, kad dvišaliuose santykiuose esama daug neišspręstų problemų. Vienas iš didžiausių dirgiklių yra situacija, susijusi su „Mažeikių nafta”.
2006 metais Lietuvos valdžia pardavė įmonę Lenkijos kompanijai „PKN Orlen”, o ne Rusijos investuotojams. Atsakydama į tai Rusija nutraukė naftos tiekimą naftotiekiu „Družba” jo remonto dingstimi. Naftos tiekimas juo taip ir nebuvo atnaujintas. Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita” žiniomis, dabar Rusijos naftos kompanijos vėl susidomėjo „Mažeikių nafta”. Ypač aktyviai veikia „Lukoil” ir „Transneft”.
Po naftotiekio krizės ir šiaip jau sudėtingi Maskvos ir Vilniaus santykiai smarkiai pablogėjo. Lietuva ne kartą blokavo ES ir Rusijos derybas dėl naujos partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, o Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus tapo vienu didžiausių Gruzijos ir Ukrainos priėmimo į NATO lobistų. Maskva tikėjosi, kad Lietuvos užsienio politikos linija pasikeis Prezidente tapus Daliai Grybauskaitei. Bet D. Grybauskaitė jau leido suprasti, kad ji remia Tbilisio bei Kijevo euroatlantinę integraciją ir neketina atsisakyti savo pirmtako linijos santykiuose su Rusija.
Turėdamas omenyje pastaruosius įvykius, Vilnius įtaria, kad Rusijos fitosanitarinės kontrolės organų veiksmai gali būti pradedamos ekonominės kampanijos prieš Lietuvą dalis.
Ketvirtadienį dviejų šalių muitinių vadovai turi apsvarstyti Lietuvos vežėjų padėtį pasienyje. Jei šis susitikimas neduos rezultatų, Vilnius gali imtis atsakomųjų priemonių. Tai reikštų plataus masto prekybos karo pradžią, baigdamas pažymi „Kommersan
