Kultūros ministras Simonas Kairys siūlo išbraukti Petro Cvirkos paminklą Vilniuje iš Kultūros vertybių registro, tuo metu sostinės savivaldybė žada paminklą netrukus po sprendimo iš miesto centro perkelti į kitą vietą.
„Pasirašiau kreipimąsi į Kultūros paveldo departamentą, kuriuo prašau spręsti dėl teisinės apsaugos Petro Cvirkos paminklui panaikinimo ir išbraukimo iš Kultūros vertybių registro“, – pirmadienį feisbuke skelbia ministras.
Jo teigimu, paminklas į registrą įtrauktas 1992 metais, šio sprendimo šaltinis – 1973 metų LTSR paminklų sąrašas, todėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į šią situaciją turėtų pažiūrėti iš šių dienų perspektyvos“.
Pasak ministro, P. Cvirkos literatūriniai nuopelnai sostinėje yra seniai įamžinti – 1986 metais Naujamiestyje pastatyta skulptūra „Lakštingala“. Ši skulptūra, pagal vieną iš versijų, pastatyta pagal P. Cvirkos apsakymą, kuriame pasakojama apie sovietiniams partizanams talkinusį vaiką, pramintą Lakštingala.
Tačiau, anot S. Kairio, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras 2019 metais savo išvadoje yra įrodęs, jog P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
„Paveldo politikoje siekiu, kad atsirastų prioritetai, noriu, kad aiškiai suvoktume, kokį savo šalies istorijos pasakojimą kuriame sau ir pasauliui. Ir net ne fizinis paminklo buvimas ar nebuvimas yra problema. Problema visų pirma kyla iš to, kam valstybė skiria savo dėmesį, kaip suvokiame savo pareigą ir kaip apibrėžiame vertę“, – rašė S. Kairys.
Tuo metu Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas sako netrukus po to, kai Kultūros paveldo departamentas, išbrauks paminklą iš Kultūros vertybių registro, paminklas bus perkeltas į kitą vietą.
„Cvirkos paminklo klausimą išjudinti buvo sunkiau nei patį paminklą. Kultūros paveldo departamentas ir jo direktorius Vidmantas Bezaras įsikibę laikosi kultūros vertybių registro, kuriame aiškiai parašyta, jog paminklas saugomas. Bet ar galėjo būti kitaip, žinant, kad jis sudarytas tarybinių sąrašų pagrindu, į kuriuos Cvirka įtrauktas dar 1972 metais?“ – pirmadienį feisbuke svarstė vicemeras.
„Ačiū Dievui (ir Kultūros ministerijai), panašu, kad jau greitai dienas paminklas leis kur nors kitur. Šiandien kultūros ministras Simonas Kairys aiškiai pasakė, jog tokiam „paveldui“ jokiuose registruose vietos nėra ir būti negali. Aš tik primenu, kad P. Cvirka, kurio statula yra lankomiausias balandžių tualetas Vilniuje, padėjo savo parašą po Lietuvos „įstojimo“ į SSRS deklaracija“, – tęsė jis.
„Sulaukęs oficialaus sprendimo statulą išbraukti iš paveldo, miesto tarybai iškart teiksiu siūlymą ją kuo greičiau nukelti. Kur ji iškeliaus – klausimas lieka atviras, tačiau Vilniaus centras nėra Grūto parkas, o kūrybiški vilniečiai tikrai sugalvos, kuo ją pakeisti“, – pridūrė V. Benkunskas.
Anksčiau buvo kilę diskusijų dėl. P. Cvirkos paminklo sostinės centre.
To siekė ir sostinės savivaldybė, teigusi kad P. Cvirka nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
Planams nukelti paminklą priešinosi Lietuvos rašytojų, Dailininkų sąjungos, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jos ragino įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat siūlo neskubėti naikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai.
