Šalies vadovai minint Kovo 11-ąją ragina nepasiduoti baimėms ir veikti drąsiai

Minint 34-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metines, šalies vadovai ragina nepasiduoti baimėms, veikti drąsiai ir susitelkti svarbiausiems sprendimams. 

Vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje vyko Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skambėjo šalies vadovų sveikinimo kalbos. Švęsti Kovo 11-osios sostinės centre susirinko tūkstančiai gyventojų. 

„Šiandien mes švenčiame, nes prieš 34 metus pasirinkome laisvę, pasirinkome drąsą veikti ir patiems rašyti savo istoriją. Pasirinkome beatodairiškai nerti į nepriklausomybę, nesidairydami į praeitį ir nebijodami dėl ateities“, –susirinkusiems sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda. 

Anot jo, anuomet Lietuvos apsisprendime sutilpo ne tik visas ryžtas, kurį turėjo tuometiniai tautos atstovai, bet ir visa susijusi rizika. 

„Kodėl šiandien, praėjus 34 nepriklausomybės metams, gaištame laiką spėliodami, kada būsime užpulti ir gąsdiname save? Kodėl leidžiame, kad būtų viešai abejojama mūsų sąjungininkais, kurie ne kartą žadėjo kovoti kartu su mumis? Kodėl leidžiamės valdomi baimės? Tai nėra laisvė. Laisvė nėra nuolatinis, nesibaigiantis, įkyrus išorinių garantijų ieškojimas. Laisvė yra ateiti ir padaryti tai, ką būtina padaryti“, – kalbėjo prezidentas. 

Jo teigimu, tą Kovo 11-ąją lietuviai buvo autentiškai, neabejotinai, drąsiai laisvi. G. Nausėda linkėjo ir toliau išlikti oriems, laisviems, susitelkusiems. 

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Nepriklausomybės aikštėje teigė, kad šalies istorija ne kartą parodė, kad turime jėgų susitelkti, kai to reikia.

„Turėjome pačiais sunkiausiais Lietuvai laikais, turime jų ir dabar  Ne kartą per pastaruosius kelis metus tai parodėme tiek artimam, tiek nepažįstamam. Dabar niekas nepasibaigė. Mums visiems reikės dar daug kantrybės, ryžto ir tuo pačiu ramaus nusiteikimo telktis svarbiausiems sprendimams ir darbams“, – sakė ji. 

Premjerė Ingrida Šimonytė sveikindama Kovo 11-osios proga teigė, kad prieš 34 metus Lietuva atvėrė nepriklausomybės vartus, už kurių laukė išsiilgtas, bet nežinomas kelias.

„Buvo niurgzlių, buvo skeptikų, kurie sakė, kad mes esame nepasiruošę, buvo ir naivuolių, kurie sakė, kad tereikia prasiveržti ir visa kita savaime išsispręs. Žinoma, tikrovė, kaip paprastai būna, neįsipaišė į niekieno schemos ribas. Tikrovė, kaip ir laisvė, tai kelias, kuriuo tvirtai ir kantriai einame kasdien, o kiek pajudėsime į priekį priklausys, kiek stengsimės, kiek kelsimės suklupę. Kelią įveikia einantys, o net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

Anot jos, Lietuva myli laisvę ir liks jos kelyje.