• Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika
Sekmadienis, 5 vasario, 2023
No Result
View All Result
Anyksta.lt
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas
No Result
View All Result
Anyksta.lt
No Result
View All Result

Šalis laimi, kai kovoja ne tik kariuomenė

ANYKŠTA
2022-12-04
Naujienos
3
Po renginio fotografui pozavo (iš kairės) karo žurnalistas Aleksandras Matonis, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Ukrainos didvyris Oleksandras Tereščenka ir Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis.
Dalintis FacebookDalintis Twitter

Lapkričio 23-ąją, trečiadienį, Anykščiuose lankėsi Ukrainos didvyris Oleksandras Tereščenka.
2014-aiais gindamas Donecko oro uostą abiejų rankų ir vienos akies netekęs O.Tereščenka dalyvavo Anykščių menų centro rengtame dokumentinių filmų festivalyje ADOX. Karo žurnalisto Aleksandro Matonio pokalbis su ukrainiečiu vykęs Anykščių koplyčioje buvo vienas iš ADOX festivalio renginių.

Išmoko gyventi be rankų

O.Tereščenka per Donecko oro uosto apšaudymą, išgelbėjo savo bendražygius – jo rankose sprogo rusų numesta granata. Donecko oro uosto gynimas buvo filmuojamas. Anykštėnams parodytos kelios filmuotos minutės, kuriose rodomas sužeistas ir jau sutvarstytas O.Tereščenka.
Ukrainos didvyris yra parašęs knygą „Gyvenimas po 16.30 val.“. Šį knyga sulaukė jau 14 leidimų.

Dabar Lietuvoje gyvenantis karys yra įkūręs savo vardo fondą. Fondo valdyboje yra ir lietuviai – plastikos chirurgas Simonas Grybauskas bei atsargos karininkas Aurimas Navys. O.Tereščenka anykštėnams sakė, jog fondą savo vardu pavadino ne todėl, kad vaikosi tuščios šlovės, bet dėl to, jog tokiu būdu nurodo, kas yra atsakingas už kiekvieno suaukoto cento sąžiningą panaudojimą.

Abiejų rankų ir vienos akies per karą netekęs Oleksandras Tereščenka sakė, jog vėl išmoko gyventi visavertį gyvenimą.

Kol kas Oleksandro Tereščenkos fondas rūpinasi išskirtinai parama Ukrainos kariuomenei, o po pergalės bandys padėti sužeistiems kariams integruotis į gyvenimą.
Vietoje kairės rankos O. Tereščenka turi protezą. Beje, Anykščių rajono merui Sigučiui Obelevičiui po renginio svečiui bandant įteikti maišelį su dovana ukrainietis ironizavo:„Kabinkit man ant kablio, tai pati brangiausia pasaulyje pakaba.“ Jis tvirtino, kad sugeba be pašalinės pagalbos savimi pasirūpinti naudodamasis tik kablį primenančiu protezu ir sieks, jog ir kiti kare sužeisti veteranai neprarastų vilčių ir iš naujo mokytųsi gyventi visavertį gyvenimą. „Praradęs abi rankas ir vieną akį aš netapau balastu visuomenei. Dirbau patrulinės policijos akademijos rektoriaus pavaduotoju, auklėjau būsimuosius policininkus. Žinau, kaip grąžinti veteranus į normalų gyvenimą“, – Anykščiuose kalbėjo O.Tereščenka.

Neketino būti kariu

A. Matonio kalbinamas O. Tereščenka dėstė, jog jis iki 2014 metų gyveno civilį gyvenimą ir net nerado savyje drąsos važiuoti į Maidaną. Tačiau po Maidano, kurio metu žuvo per šimtas protesto dalyvių, ukrainietį apėmė graužatis. „Supratau, kad jeigu neprisidėsiu – savęs nebegerbsiu. Ilgai ruošiausi, kol prisiruošiau nueiti į karinį komisariatą užsiregistruoti savanoriu“, – Anykščiuose kalbėjo Ukrainos didvyris. Po to, kai buvo pakviestas į kariuomenę, O.Tereščenka dvi savaites buvo granatsvaidininkų mokymuose ir po kurio laiko išvažiavo į Donbasą, kuriame jau vyko karas.

„Vieną vakarą kuopos vadas pasakė, kad reikia savanorių, kurie važiuotų ginti oro uosto, į priekį išėjo visa kuopa. Jaunas leitenantas man dėstė „o kam jums reikia, jus mums į tėvus tinkate“. Atsakiau, kad taip – jūs man į sūnus tinkate, todėl blogai jausiuosi jeigu jus kovosite, o aš liksiu“, – pasakojo ukrainietis karys.
Komentuodamas filmuotus vaizdus, kuriuose po sužeidimo užfiksuotas O.Tereščenka jis sakė, kad nebuvo praradęs sąmonės, o ją prarasti norėjo. „Laukiau, kad bus kaip kine – tuoj pajausiu, kad kylu, kylu, o Dievas paliečia mano kaktą ir sako: „Grįžk į žemę sūnau, tu dar ne viską padarei“. Deja taip neįvyko. Man buvo labai baisu, man tada buvo jau 47-eri ir aš nebuvau nieko vertingo padaręs nei savo šeimai, nei savo šaliai. Supratau, kad įvyko kažkas baisaus. Kiekvienas žmogus save laiko kažkokiu išrinktuoju, kuris būtinai bus apsaugotas, juk būtent jis negali taip paprastai numirti“, – kalbėjo ukrainietis.

„Anksčiau į tuos kadrus žiūrėti buvo sunkiau, juk visgi turint rankas – gyveni linksmiau. Bet aš niekada nesigailėjau, kad ten buvau, nekeisčiau savo gyvenimo į jokį kitą“, – apie filmuotą medžiagą sakė karo veteranas.

Turėčiau, bent vieną ranką…

O.Tereščenkos karas truko tik septynias dienas. Po to, kai šių metų vasario 24-ąją prasidėjo plataus mąsto Rusijos invazija į Ukrainą, kariui buvo labai sunku, jog jis negali ginklu ginti šalies. „Turėčiau bent vieną ranką – nedvejočiau“, – apie šalies gynybą sakė O.Tereščenka.

Jis rodydamas skaidres atkreipė dėmesį į dviejų savo bičiulių nuotraukas. Vienas jų Olegas, 2014-aisiais praradęs koją. „Olegas tęsia kovą. Snaiperis. Per fondą nupirkome optiką su termovizoriumi, kad jis galėtų priešus naikinti ir naktį“, – apie bičiulį kalbėjo O.Tereščenka.

Kitas didvyrio draugas, kurio nuotrauką jis rodė anykštėnams, etninis žydas Ilja. „2014-2015- aisiais jis kovojo. Pernai su šeima išvažiavo į Vokietiją, neblogai įsikūrė. Vasario 24-ąją Ilja parašė į mūsų grupę „Telegram“ kanale: „Vaikinai, toks jausmas, kad aš jus išdaviau“ ir po trijų dienų jis jau buvo pas mane. Dabar Ilja kariauja, vadovauja oro žvalgybos būriui ir sėkmingai „košmarina“ priešui“, – kalbėjo ukrainietis.

Dalis ukrainiečių nesijaudino dėl 2014-ųjų karo

Pasak O.Tereščenkos nuo Ukrainos karo jau pavargo visas pasaulis. „Kai ateina sąskaitos už elektrą, už dujas, už šildymą, supranti, kad tai ir mokestis už karą. Ir mūsiškiai panašiai jautėsi 2014 metais, galvojo, kad karas kažkur Donbase, kad ta žmonių dalis gal to ir nusipelnė, o pas juos Kijeve ar Lvive viskas bus normalu. Bet vasario 24-ąją karas atėjo pas visus./…/ Europai ir NATO blogiausias scenarijus, jeigu mes nuspręsime, kad reikia atiduoti dalį teritorijos ir gyventi neva taikoje. Tai visam pasauliui bus baisiausias dalykas. Ukraina savo krauju moka už tų, negaliu jų vadinti žmonėmis, veiksmus mūsų šalyje. Jie jau net ir ne žvėrys“, – dėstė karys.
Pasak jo, ukrainiečiai ir rusai išoriškai yra panašūs, bet savo vidumi skirtingi. „Mūsų karas prasidėjo Maidane“, – kalbėjo O.Tereščenka.

O.Tereščenka gyveno Mikolajevo mieste. Šių metų vasarą Mikolajave lankėsi ir reportažą ten kūrė A.Matonis. Jis atkreipė dėmesį, kad apšaudomas miestas vasarą atrodė tarytum išmiręs. Mikolajeve iki karo veikė trys laivų statybos įmonės, šiame mieste pastatytas ir garsusis kreiseris „Moskva“, kuris karo pradžioje buvo pasiųstas žinoma kryptimi, o vėliau paskandintas Juodojoje jūroje.

O.Tereščenka sakė, kad iki karo Mikolajavo gyventojai buvo arba prorusiški, arba neutralūs, kuriems nesvarbu kieno vėliava kabo ant merijos pastato. Prasidėjus plataus masto Rusijos antpuoliui, Mikolajavo gyventojų pozicija pasikeitė, miestas didvyris gynėsi ir atlaikė apsiaustį.

Lietuva pirmiausia turės gintis pati…

Ukrainos kariui klausimus uždavinėjo ir anykštėnai kariai savanoriai. Vienas iš anykštėnų ukrainiečio klausė, ką galėjo padaryti Ukraina (ir ar galėjo kažką padaryti), jog šio karo nebūtų.

„Aš buvau vienas iš tų žmonių, kurie galvojo, kad po 1991 metų mums armija nereikalinga. Amerikai ir NATO mes neįdomūs, o rusai mums juk broliai. Deja daugelis taip galvojo, niekas nekreipė dėmesio į armiją, į kalbą, kultūrą. Nevyko šalies ukrainizacija. 1991 metais mes neįvertinome Nepriklausomybės, kurią gavome be karo. 2014-aisiais pamačiau, kad armijos pas mus praktiškai nėra, vietoje kuopos buvo 35 kareiviai iš kurių tik 2 turėjo kovinės patirties“, – dėstė svečias.

Tarp auditorijos buvo ir nemažai anykštėnų karių savanorių.

Iš auditorijos paklaustas nuomonės apie tai, kaip Lietuvoje ugdyti jaunimo patriotizmą ukrainietis kalbėjo, kad svarbiausia suvokti, jog jeigu Lietuva bus užpulta, tai ne NATO ją gins lietuvių padėdama, o atvirkščiai – turės gintis patys lietuviai padėdami NATO. „Žmonės privalo suprasti, kokia yra laisvės kaina, ką jie turi būti pasiruošę paaukoti dėl laisvės. Yra tokia patarlė – į kalną įkopia tas, kuris vardan šio tikslo yra pasiryžęs numirti. Dabar labai sunku kariauti, laukti mirties, sėdėti drėgname, šaltame apkase, kai žinai, kad gyvenimas yra labai smagus, kad jau pasirodė „14 Iphone“, – pasakojo ukrainietis.

Tik vieninga šalis gali atsilaikyti

Kai šalis kovoja su didesne valstybe, kuri ją pranoksta ginkluotomis pajėgomis, kovoja ne tik jos kariuomenė, kovoja visa liaudis. Šalis tampa vieningu organizmu. Jei negali į rankas paimti ginklo – tapk „valantioru “ (tiesioginis vertimas – savanoriu, bet rusų kalboje ši sąvoka turi platesnę – pagalbininko, talkininko prasmę – aut. past.), jei ir to negali – netapk bent humanitarine našta kitiems. Jeigu išvažiavai į užsienį, tai nors nedaryk gėdos savo šaliai, o elkis oriai ir kovok informacinį karą. Jeigu mes būsime tokiu organizmu, mes būtinai laimėsime“, – apie visuomenės susitelkimo reikšmę aiškino svečias.

Jis pateikė du skirtingus pavyzdžius kaip elgiamasi su pinigais, kuriuos artimieji gauna, kaip kompensacijas žuvus kariui. „Turbūt matėt siužetą, kaip žuvusio rusų kario tėvas už valstybės skirtą kompensaciją nusipirko baltą „ladą“. Ir pas mus tėvai gauna pinigus. Vieno 2014 metais žuvusio vaikino motina paskambino man ir sako už tuos pinigus norėčiau nupirkti kariniam daliniui greitosios pagalbos automobilį, tam, kad daugiau vaikinų gyvybių pavyktų išgelbėti“, – kalbėjo O.Tereščenka.
Baigiantis renginiui svečias dėkojo lietuviams ir Lietuvai už paramą Ukrainai. „Lietuva maža, bet didelės širdies šalis“, – sakė Ukrainos didvyris. Pasak jo, karas neabejotinai baigsis Ukrainos pergale, o pergalė neįsivaizduojama be susigrąžintų visų buvusių Ukrainos teritorijų, įskaitant ir Krymą.

Komentarai 3

  1. The Best Places to find a Boyfriend in Canberra (Australia) says:
    1 mėn. ago

    I gotta bookmark this site it seems handy very beneficial

    Atsakyti
  2. The Best Places to do Work Experience Datong (China) says:
    2 mėn. ago

    Thank you for helping out, excellent information. „Those who restrain desire, do so because theirs is weak enough to be restrained.“ by William Blake.

    Atsakyti
  3. zmozeroteriloren says:
    2 mėn. ago

    Really instructive and good structure of articles, now that’s user friendly (:.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Kitas įrašas
Carinės Rusijos laikais Čypėnai išgarsėjo fantastišku įvykiu – nors trumpam išsikovojo laisvę – pasiskelbė nepriklausoma respublika. Dabar mažame kaime irgi gyvena savo krašto patriotai. A.Švelnos nuotr.

Patriotinius jausmus prikėlė iš letargo

Panašūs straipsniai

Važiuoja su kaimynais

2023-02-04
10

Sausio 5-ąją buvo panaikinti keturi tiesioginiai maršrutai tarp Anykščių ir Vilniaus. Iš kaimų į rajono centrą taip pat nėra daug...

Tilto gatvės komplekse stovinčio restorano pastato nuomininkai pradeda ruoštis įkurtuvėms.

Tilto gatvės komplekso restorano atidarymą stabdo brokas

2023-02-04
6

Anykščiuose, Tilto gatvės komplekse, nuo praėjusių metų rugpjūčio Anykščių rajono savivaldybės mažajai bendrijai (MB) „Verslo valdymo paslaugos“ išnuomotas restorano pastatas...

„Nykščio namuose“ – šokių varžybos

2023-02-04
1

Vasario 4-5 dienomis Anykščiuose, „Nykščio namuose“, vyksta renginys „LT mini Cup 2023“. Čempionatas į Anykščius pritraukia virš 1000 šokėjų...

Algirdas Petraitis – Antano Baranausko kalendoriaus savininkas, kolekcininkas, aukciono namų „ARS VIA“ vadovas – atvežė garsiojo poeto kalendorių į jo gimtinę.

Angelų muziejuje-sakralinio meno centre – Antano Baranausko kalendorius

2023-02-04
2

Sausio 17-osios – vyskupo, poeto Antano Baranausko gimimo dienos – vakarą Anykščių Angelų muziejuje-sakralinio meno centre buvo pristatytas dar niekur...

Anykšta TV:

Naujienos

Važiuoja su kaimynais
Tilto gatvės komplekso restorano atidarymą stabdo brokas
„Nykščio namuose“ – šokių varžybos
Angelų muziejuje-sakralinio meno centre – Antano Baranausko kalendorius
Reikėtų kompensavimo mechanizmo
Savaitgalio diskusija: Ar reikia baseiną ir „Kalitą“ perduoti valdyti privatininkams?

Apskrities nusikalstamų įvykių apžvalga

Vasario 3 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 2 dienos apskrities įvykių apžvalga
Vasario 1 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 31 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 30 dienos apskrities įvykių apžvalga
Sausio 29 dienos apskrities įvykių apžvalga

Lietuvos ir užsienio naujienos

Dalis savivaldos kandidatų registruoti rinkimams, nepaisant jų nuslėptų ryšių su KGB
Savivaldos rinkimai: 109 milijonieriai, pusė tūkstančio teistų ir 94 metų kandidatas
Grasinimai apie sprogmenis tęsiasi toliau: jų sulaukė Seimas, prokuratūra
JAV švilpikas Philas išpranašavo dar šešias savaites žiemos
Lietuvoje tarnybą pradeda sustiprintos JAV rotacinės pajėgos
Rusų kalbą mokyklose galėtų pakeisti lenkų kalba, sako premjerė

Laikraštis

Svarsto, kaip padėkoti dėkotojams (Nr. 33, 2022-04-30)
Saulės jėgainių parką savivaldybė statys aerodromo teritorijoje (Nr.31, 2022-04-23)
Anykščių kultūra išpopuliarėjo Indonezijoje (Nr.30, 2022-04-16)
Kario paminklas Kurkliuose nudažytas Ukrainos vėliavos spalvomis (Nr.29, 2022-04-12)
Jei ne švietimas – Anykščių rajonas muštų indekso dugną (Nr.28, 2022-04-09)
Iš Tarybos darbotvarkės išbrauktas 21 klausimas (Nr.26, 2022-04-02)
Restoraną ant Šventosios kranto numatyta nuomoti už kuklią kainą (Nr.25. 2022-03-29)
Anykščiuose ukrainiečius šokiravo atlyginimo dydis (Nr. 24, 2022-03-26)

Vietovės ir žmonės

Mačionių kaimas patrauklus verslui ir poilsiui
Mikieriai ir nuostabusis Leika
Skiemonyse tuščių sodybų beveik nelikę
Nuo melioracijos išsigelbėjo pakišdamas revoliucionierių
„Nebėr Jurgiškio…“
Žiogų kaime Žiogai negyvena
Levaniškiuose užpuolė šunys
Vaikystės pievose prezidentas gano aubrakus

Apklausa

Ar jau žinote už ką balsuosite per savivaldos rinkimus?

Rezultatai

  • Balsavimų archyvas

PRENUMERATA

PRENUMERATA

Jara vasaris

Jara vasaris

Anykštėno kortelė

Anykštėno kortelė

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Anyksciu kulturos centras 300×250@2x

Biržiečių žodis

Biržiečių žodis

Bendraukime Facebook tinkle



baseino bangenis dovanų kuponas

baseino bangenis dovanų kuponas

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu siluma 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

Anyksciu kvarcas 300×250@2x

AMC baneris

AMC baneris

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu komunalinis ukis 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu kredito unija 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu ismanioji tv 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

Anyksciu vandenys 300×250@2x

akksc.lt

akksc.lt

Duju balionai 300×250@2x

Duju balionai 300×250@2x

UAB „Anykštos redakcija“ leidžia laikraštį „Anykšta“, žurnalą „Aukštaitiškas formatas“ , internetinį naujienų portalą www.anyksta.lt.

Antradieniais ir šeštadieniais leidžiamas laikraštis „Anykšta“ – didžiausias Utenos apskrityje.

Laikraštis įkurtas 1948 m. Iki 1990–ųjų jo pavadinimas – „Kolektyvinis darbas“.

UAB „Anykštos redakcija“
Įm. kodas: 154129124
PVM kodas: LT54129219
Banko rekvizitai: Luminor Bank AS, Lietuvos skyrius
A/s: LT954010043100090251
Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145, Anykščiai

UAB „Anykštos redakcija“ direktorė, vyriausioji redaktorė – Gražina Šmigelskienė
Portalo Anyksta.lt redaktorius – Robertas Aleksiejūnas

Remia projektus:  „Kadras“ (4 tūkst. Eur), „Legenda: Gyvieji Anykščiai – 2023“ (7 tūkst. Eur).

anykta.lt logo

UAB“Anykštos redakcija“ – Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos narė.

  • Kontaktai
  • Reklama
  • Apie mus
  • Prisijungti
  • Prenumerata
  • Privatumo politika

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

No Result
View All Result
  • Naujienos Anykščiuose
    • Politika
    • Bendruomenės
    • Verslas
    • Sveikata
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Teisėsauga
    • Sportas
    • Gamta
    • Žmonės
  • Lietuvos ir užsienio naujienos
    • Nusikalstamų įvykių apžvalga
  • Gyvieji Anykščiai
  • Aukštaitiškas formatas
  • Vox Populi
    • Dienos sentencija
    • Komentaras
    • Balsavimo rezultatų archyvas
  • Laisvalaikis
    • Gamtos knyga
    • Dienos anekdotas
    • Konkursai
  • Anykšta TV
  • Veiklos Anykščiai
  • Premium Anykšta
  • Prenumerata
  • Skelbimai
  • Archyvas
    • Naujienų archyvas
    • Laikraščio archyvas

© Anykšta, tel/faksas (8 381) 5 94 58, reklamos skyrius +370 686 33036, el. paštas anyksta@anyksta.lt
Portalas www.anyksta.lt talpinamas UAB „Interneto vizija“ serveryje

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Create New Account!

Fill the forms bellow to register

All fields are required. Log In

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In