Saugantiems daugiametes pievas siūlomos dvigubai didesnės kompensacinės išmokos

Geros žinios žemdirbiams – Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui dvigubai padidinti kompensacines išmokas išsaugantiems daugiametes pievas ir skirti lėšų žemės ūkio rizikos valdymo fondams nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio – tai yra, jau kitąmet.

Išmoka už pievų ,,įdarbinimą”

Lietuva yra įsipareigojusi Europos Komisijai, jog daugiamečių ganyklų ir pievų plotai negali sumažėti daugiau nei 5 proc. Tačiau pievų ir ganyklų mažėjimas 2019 ir 2020 metais mūsų šalyje beveik pasiekė nustatytąją ribą. O šiemet pievų plotas sumažėjo daugiau nei 12 proc., palyginti su referenciniu 2015 m. laikotarpiu.

„Kad ateityje ūkininkai turėtų daugiau paskatų išsaugoti esamas daugiametes pievas bei ganyklas ir bendras jų plotas nesumažėtų, norime dvigubai padidinti išmokas už ekstensyvų pievų tvarkymą ganant galvijus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, būtent galvijai yra vienas efektyviausių būdų „įdarbinti“ pievas.

Jei Europos Komisija pritars, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius“ kompensacinė išmoka, kuri šiuo metu yra 101 Eur/ha, padidėtų iki 192 Eur/ha. Taigi, išmokos padidėtų nelaukiant naujojo finansinio laikotarpio.

Kompensacinės išmokos bus skirtos pareiškėjams, trejus metus įsipareigojantiems nearti pievų, neįrengti naujų sausinimo, drėkinimo sistemų, taip pat nenaudoti augalų apsaugos produktų, netręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, neskleisti nuotekų dumblo, laikyti ir ganyti gyvulius.

Ūkininkas šienautų pievą po birželio 20 d., o po to privalėtų ganyti – ganiavos laikotarpis neribojamas. Nušienautą žolę būtų privaloma išvežti iki spalio 30 d.

Prarastoms pajamoms – kompensacijos

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos įgyvendinimo stebėsenos komitetas pritarė, kad žemdirbiai turėtų dar vieną instrumentą žemės ūkio rizikoms valdyti – KPP priemonė „Rizikos valdymas“ bus papildyta nauja veiklos sritimi „Pajamų stabilizavimo priemonė (žemės ūkio rizikos valdymo fondai)“.

Parama bus skiriama kuriamiems žemės ūkio rizikos valdymo fondams. Šiuo metu žemdirbiai turi galimybę naudotis pasėlių, augalų bei gyvūnų draudimo paslaugomis, tačiau jos padengia tik dalį rizikų – augalų žuvimo ar derliaus praradimo dėl klimato reiškinių bei gyvūnų, nuostolius dėl pavojingų užkrečiamų ligų. Iš fondo lėšų, be šių minėtų rizikų, bus galima kompensuoti pajamų praradimus, atsiradusius dėl rinkų svyravimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Kompensacijomis būtų galima padengti iki 70 procentų prarastų pajamų.

Pajamų stabilizavimo priemonei iki 2025 m. pabaigos numatyta skirti 1,6 mln. Eur KPP lėšų. Fondų lėšas sudarys ne tik KPP parama, bet ir jo narių įnašai bei kitos lėšos.

Šiam Stebėsenos komiteto sprendimui taip pat reikės Europos Komisijos pritarimo.