Seimas ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka nusprendė pritarti šauktinių kariuomenės sugrąžinimui. Tokį Seimo sprendimą netrukus pasveikino Prezidentė Dalia Grybauskaitė.”Sveikinu Seimą su svarbiu ir labai reikalingu sprendimu”, – sako D. Grybauskaitė.
Už dalinį šauktinių sugrąžinimą pasisakė 112 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė – 5. Daugiausiai nesutarimų Seime sukėlė ne principinės kariuomenės struktūros, bet karo prievolės įstatymas, kuriame reglamentuojama šaukimo tvarka ir išimtys, dėl kurių diskusijos dar vyks Seimo frakcijose ir komitetuose.Įstatymo pataisas pateikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad planuojamas šauktinių skaičius Lietuvai leis ne tik užpildyti trūkstamus kariuomenės batalionus, bet ir suformuoti rezervą, o grėsmės atveju – tinkamai priimti NATO sąjungininkus.”Skaičiai, kurie yra pateikiami, yra tinkami, ir mes, pakvietę tiek karių, galėsime vykdyti tas funkcijas, kurios mums reikalingos vykdyti ir priimti mūsų sąjungininkus ir kartu savo pajėgomis ir su sąjungininkais apginti mūsų valstybę ir mūsų žmones”, – Seime kalbėjo J. Olekas.
Ne visi Seimo nariai pritarė tik 3 tūkst. karių planuojamam šaukimui. Konservatoriaus Kęstučio Masiulio teigimu, šauktinių skaičius turėtų būti kur kas didesnis, o karo prievolės grąžinimas neturėtų apsiriboti tik penkeriais metais. Tuo tarpu socialdemokratė Birutė Vėsaitė į kariuomenę pasiūlė integruoti ir kalinius.
„Juos reikėtų integruoti labai atsargiai. Bet taip duotume šansą šiems jauniems žmonėms”, – kalbėjo B. Vėsaitė.
Konservatorė Rasa Juknevičienė pabrėžė, kad šauktinių kariuomenės grąžinimas nereiškia pasiruošimo karo veiksmams – tai atgrasymo priemonė.
„Šito balsavimo laukiame ne tik mes patys. NATO struktūrose buvo labai pozityviai priimta šita žinia (…) Šiandien mes neturime kitos išeities, kaip tik priimti šį sprendimą, nes kitu atveju žinia būtų labai nuvilianti. Šito sprendimo reikia ne todėl, kad bus karas, bet todėl, kad karo čia nebūtų”, – sakė R. Juknevičienė, pabrėžusi, kad, turint pakankamai karių, NATO sąjungininkams nebus jokių problemų juos aprūpinti ginklais.
Apie sprendimą laikinai, iki penkerių metų, sugrąžinti šauktinių kariuomenę Valstybės gynimo taryba pranešė vasarį, tokį sprendimą argumentuodama įtempta geopolitine padėtimi ir prastu Lietuvos kariuomenės batalionų užpildymu. Pagal dabar galiojančią tvarką, 9 mėnesių tarnybai būtų šaukiami 19-26 metų jaunuoliai. Krašto apsaugos ministras ne kartą pabrėžė, kad kariuomenėje pirmiausiai laukiami savanoriai, jų nesurinkus pakankamai, iš maždaug 200 tūkst. potencialių kandidatų šauktinius atrinktų kompiuterinė programa.
Šiemet per du šaukimus iš viso numatoma pakviesti 3 tūkst. prievolininkų, vėlesnių šaukimų metu – 3-3,5 tūkst. šauktinių. 9 mėnesių tarnybą sudaro 3 mėnesių baziniai mokymai Ruklos mokomajame dalinyje ir 6 mėnesių mokymai daliniuose, tačiau dėl didelio šaukiamųjų skaičiaus didžiajai daliai pirmųjų šaukimų naujokų visi mokymai vyktų iš karto daliniuose.
