Savivaldybė sumokėjo už koncepciją Troškūnuose statyti kavinę

Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentė Žydrūnė Česonytė Anykščių rajono savivaldybės užsakymu parengė Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektą. Šiame už mokesčių mokėtojų pinigus parengtame konkursiniame projekte numatyta ne tik naujai pertvarkyti miesto viešąsias erdves, bet suplanuotos ir kavinės pastato statybos.
Iš viso už tris konkurse „Išmanus miestas“ dalyvaujančių architektų parengtus projektus iš savivaldybės biudžeto sumokėta beveik 17 tūkst. eurų.

Siūlo statyti apgyvendinimo namukus, kultūros ir pramogų centrą

Studentė Ž. Česonytė Troškūnuose siūlo statyti kavinės pastatą, kuris būtų bendruomenės susibūrimo vieta. Pasak jos, kavinė per mieste vykstančius renginius galėtų teikti maitinimo paslaugas, joje taip pat esą galėtų būti organizuojami kultūriniai renginiai.
Šio projekto autorė Troškūnuose siūlo įkurti kultūros ir pramogų centrą su laikino apgyvendinimo paslaugomis.
„Troškūnų miestas garsėja savo bendruomeniškumu ir aktyvia kultūrine veikla, tačiau susiduria su funkcinių erdvių stoka. Mieste trūksta pasirodymų bei maitinimo erdvių ir laikino apgyvendinimo patalpų, kuriose renginių dalyviai, svečiai galėtų pasilikti nakvynei“, – teigia projekto autorė Ž. Česonytė.
Ji siūlo Troškūnuose sukurti žaliąją alėją, kuri jungtų pagrindinę gatvę su piligrimine – istoriškai reikšminga gatve.
Alėją siūloma apsodinti vietinėmis medžių ir krūmų rūšimis, sukuriant natūralų pavėsį ir patrauklią aplinką.

Alėjoje siūloma įrengti pėsčiųjų takus, kurie būtų iš natūralių medžiagų ir vingiuoti, kad žmonės galėtų mėgautis žaliųjų zonų ramybe.
Šioje alėjoje taip pat siūloma įrengti poilsio zonas su suoliukais, pavėsinėmis ir geriamojo vandens fontanais.
Žaliojoje alėjoje, anot studentės Ž. Česonytės, taip pat galėtų būti įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.
Troškūnuose siūloma pastatyti trumpalaikio apgyvendinimo namukus, kuriuose galėtų apsistoti renginių dalyviai bei turistai.
Mieste taip pat pasiūlyta pastatyti kultūros ir pramogų centrą, kuriame veiktų daugiau nei 200 žiūrovų talpinanti koncertų salė, konferencijų salės, parodų erdvė ir kabinetai.

Už dalyvavimą konkurse sumokėta beveik 17 tūkst. eurų

Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektas parengtas Anykščių rajono savivaldybei dalyvaujant projekte „Išmanusis miestas“, kurį organizuoja architektūros, statybos, inžinerijos žurnalas STRUCTUM. Už dalyvavimą šiame konkurse ir trijų projektų parengimą Anykščių rajono savivaldybė sumokėjo 16 tūkst. 940 eurų. Dar vienas projektas, su kuriuo jau supažindinome skaitytojus, – du Anykščių miesto parko mineralinio vandens biuvetės projektai.

Po to, kai žinia apie Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektą buvo paskelbta portale anyksta.lt, skaitytojai stebėjosi, kad už mokesčių mokėtojų pinigus Troškūnuose projektuojamas kavinės pastatas. Skaitytojai suabejojo, ar kavinė apskritai išsilaikytų tokiame nedideliame mieste ir ar kavinės statymas turėtų būti savivaldybės rūpestis.

Užpildė „tuščią skylę“

„Anykštai“ pasidomėjus, ar kavinės pastatą projektuotojams suprojektuoti pasiūlė savivaldybė, ar tai buvo pačių autorių idėja, Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė kalbėjo: „Prie ko čia kavinė? Mes užsakėme Troškūnų miesto urbanistinę koncepciją ir projektinius pasiūlymus. O ten yra ir kavinių, ir pastatų, ir gatvių, ir aikštelių, ir pėsčiųjų takų. O čia – imam vieną objektą ir iškeliam nežinia kam. Tai aišku, kad kavinę Troškūnuose sugalvojo suprojektuoti pats autorius. Sprendiniuose yra „tuščia skylė“ miesto audinyje, atsiradusi galbūt Antrojo pasaulinio karo metu. Ir pasiūlė užstatymą. Tai yra urbanistinio nagrinėjimo dalykai.“

Pasak vyr. architektės D. Gasiūnienės, tai, kad Troškūnuose suprojektuotas kavinės pastatas, dar nereiškia, kad jis ten ir bus statomas.
„Bet jei atsiranda kažkoks poreikis, savivaldybė iš karto mato, kur galima formuoti sklypą ir jį parduoti aukcione arba išnuomoti“, – aiškino D. Gasiūnienė.

Kavinės kuriamos ne už savivaldybės pinigus

Anykščių rajono tarybos narys, verslininkas Vygantas Šližys pastebėjo, kad kavinės turi būti kuriamos ne už savivaldybės biudžeto, o už verslininkų pinigus.
„Visiems būtų gerai, jei sumokėtų už projektuotojo paslaugas. Ir mes dabar projektuojame vieną objektą, būtų labai malonu, jei savivaldybė sumokėtų už projektą. Bet kažkaip gal to nebus “, – juokėsi V. Šližys.
V. Šližio nuomone, kavinė Troškūnuose už mokesčių mokėtojų pinigus galėtų būti projektuojama nebent tuo atveju, jei ji būtų naudojama ir savivaldybės reikmėms.
„Jei čia tik kavinei, tai keistas reikalas“, – pastebėjo pašnekovas.
Verslininkas V. Šližys prisipažino sunkiai įsivaizduojantis, kad tokiame mieste, kaip Troškūnai, kavinė išsilaikytų.
„Sunkiai įsivaizduoju, kad Troškūnuose kavinė galėtų išsilaikyti, nebent pigus alus būtų. Iš vietinio bravoro alaus išsilaikytų“, – juokavo V. Šližys.

Seniūnija apie koncepcijos sprendinius neinformuota

Troškūnų seniūnijos seniūnas Rimantas Sereičikas prisipažino tik iš „Anykštos“ sužinojęs, kad Troškūnuose siūloma statyti kavinę.
„Keistai atrodo“, – sakė R. Sereičikas, prisipažinęs, kad apie Anykščių rajono savivaldybės užsakymu parengtą Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektą yra mažai ką girdėjęs.

Pasiteiravus, ar, jo manymu, Troškūnuose būtų perspektyvu atidaryti kavinę, R. Sereičikas sakė, kad į šį klausimą geriau atsakytų verslas.
„Man, kaip vartotojui, iš tų pozicijų, manau, kad būtų sveikintinas dalykas. Gerai būtų, jei atsirastų tokia užeiga, į kurią galėtų užeiti žmogus, nes dabar pas mus tokios užeigos nėra. Yra ten tik tokios nišinės vietos, kurios aptarnauja tą socialinį sluoksnį – stipriojo alaus gėrėjus“, – sakė R. Sereičikas.

Troškūnų seniūnijos seniūnas R. Sereičikas pastebėjo, kad šiame mieste, pavyzdžiui, yra paklausus viešojoje vietoje pastatytas kavos automatas.
„Kalbėjau su ta firma, kuri jį statė, tai jie labai patenkinti rezultatais“, – kalbėjo seniūnas, įžvelgdamas, kad galbūt ir kavinė sulauktų panašios sėkmės.
Beje, seniūnas R. Sereičikas pasidalijo, kaip jis pats sakė, nepatikrinta informacija, kad galbūt ir be savivaldybės leidžiamų tūkstančių Troškūnuose duris gali atverti viešojo maitinimo taškas. Neseniai miestelio centre buvo nupirktos buvusios prekybinės patalpos ir jose, anot R. Sereičiko, yra planų įsteigti kažką panašaus į kavinę.

Mano, kad savivaldybė padeda verslui

Kavarske koldūninę valdantis Algirdas Gansiniauskas „Anykštai“ sakė, kad nieko bloga nematantis, jog savivaldybė moka tūkstančius eurų vien dėl to, kad architektai konstatuotų, kad Troškūnuose reikia statyti kavinę.

„Jeigu savivaldybė padeda verslui, tai aš sveikinu. Troškūnams tai tik į naudą,“ – kalbėjo daugelį metų Kavarsko seniūnijos seniūnu dirbęs A. Gansiniauskas.
Pašnekovas sakė, kad nesvarbu, kokioje vietovėje veikia kavinė.
„Jeigu skaniai maitina, visada užteks žmonių. Žinot, galima kiek nori skambinti varpais, liežuviu malt, – jeigu bus neskanu, žmogus išėjęs numos ranką, peržegnos tą kioską, ir pasibaigs“, – pastebėjo A. Gansiniauskas.

Sunkiausia maitinimo verslui – žiemą

Prieš keletą metų Svėdasuose kavinę „Pas Gedą“ atidaręs Anykščių rajono tarybos narys Gediminas Kutka mano, kad savivaldybės užsakymu architekto parengtas Troškūnų miesto urbanistinės koncepcijos projektas yra naudingas.
„Bendras miesto vaizdo sudėliojimas gali būti pakankamai geras dalykas. Žvelgdami į ateitį, mes juk nežinom, kaip Troškūnai atrodys po 20 metų. Čia tarsi strateginis planas“, – svarstė G. Kutka.

Pasiteiravus, ar perspektyvu yra nedideliame miestelyje plėtoti kavinės verslą, G. Kutka sakė, kad nelabai gali palyginti Svėdasus su Troškūnais.
„Šiek tiek gyvenimo tempas gali būti kitoks. Troškūnuose jie turi daugiau renginių. Vasarą, manau, su kavine ten viskas gerai būtų, o žiemą – nelabai galiu vertinti, kaip jie ten gyvena“, – sakė G. Kutka.
Beje, Svėdasuose esanti kavinė „Pas Gedą“ jau keletą metų pavienių klientų nebepriima – apsiriboja gamindama ir tiekdama maistą Anykščių socialinės globos namams bei rengdama gedulingus pietus ir kitas privačias šventes.
„Labai didelis sezoniškumas. Vasarą kaip ir gerai, o žiemą darbuotojus išlaikyti sunku“, – sakė G. Kutka, pavieniams klientams kavinės duris užvėręs po koronaviruso pandemijos.