Savivaldybės ir ligoninės nerimauja, ar gydymo įstaigų pertvarka nesumažins prieinamumo

Rengiantis sveikatos priežiūros tinklo pertvarkai, įstaigos bei savivaldybės nerimauja dėl galinčio sumažėti paslaugų prieinamumo.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai teigia, jog daugiau paslaugų bus siekiama teikti ambulatoriškai, tačiau jų prieinamumas dėl to nesumažės.

„Dabar iš tiesų rajonuose pats didžiausias yra chirurgijos klausimas. Aišku, visos savivaldybės yra linkusios, kadangi finansavimas vyksta ne iš savivaldybių, o iš sveikatos draudimo fondo, išlaikyti keletą chirurgijos lovų, kurias jei dabar turi, su visais įmanomais specialistais“, – Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje ketvirtadienį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Ji akcentavo, kad nebūtinų hospitalizacijų skaičių mažinti siekiama norint efektyvinti sistemą.

„Pakeitus stacionarinę pagalbą į ambulatorinę, ambulatorinių (paslaugų) plėtra turi būti labai didelė ir labai gausi, jos anksčiau ir nebuvo“, – kalbėjo ji.

Pasak viceministrės, tendencija daugiau paslaugų teikti ambulatoriškai pastebima visoje Europoje. Ji pateikė Šveicarijos pavyzdį, kur 80 proc. visų chirurginių operacijų atliekama dienos chirurgijos sąlygomis, kai Lietuvoje – tik 20 proc.

Nerimauja dėl skubios pagalbos

Tuo tarpu Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Dalis Vaigintas abejojo, ar tai tikrai nepaveiks paslaugų prieinamumo.

„Ar priartės ta paslauga, ar nutols po tokių atliktų veiksmų – abejoju, ar pagerės prieinamumas“, – kalbėjo jis.

Ligoninių atstovas teigė, jog regionų gyventojams gali nutolti skubioji, ypač chirurginė ir trauminė pagalba ir pabrėžė, jog sprendžiant dėl gydymo įstaigų tinklo, reikėtų galvoti ne tik apie tvarumą, bet ir teikti prioritetą būtiniausių paslaugų užtikrinimui.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Laima Mogenienė taip pat abejojo, ar modelis, kai paslaugos žmonėms bus teikiamos neguldant jų į stacionarą, tikrai bus patogios regionuose.

„Įsivaizduojant tą pakeitimą stacionaro į ambulatorinį, jeigu galvoje vizualizuoti, kas tai yra ir įsivaizduoti vienišą žmogų iš vienkiemio, sergantį, ligotą, kuris turi iš to savo kaimo išvažiuoti ir kažkur gauti tą ambulatorinę paslaugą, paskui kažkur palaukęs šaltyje grįžti namo, tai mes jį taip pasveikatinsime, kad jo daugiau gydyti nebereiks – jis pasibaigs tiesiog šis žmogus“, – kritikavo planus parlamentarė.

Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius savo ruožtu pastebėjo, jog pagal ligonių kasos parengtą modeliavimą, apie 5 procentams pacientų po pertvarkos tektų pakeisti gydymo įstaigą.

„Tai reiškia, kad prieinamumas tikrai išliktų pakankamas, bet pasikeistų tik 5 proc. pacientų, kurie šiuo metu vyksta į stacionarus“, – kalbėjo jis.

Valstybinės ligonių kasos direktorius taip pat pabrėžė, kad nebūtinos hospitalizacijos mažinimas leistų taupyti daugiau lėšų.

Norėtų pradėti nuo bandomųjų projektų

D. Vaigintas teigė, jog regioninės ligoninės norėtų, kad pertvarka būtų išdėliota per ilgesnį laikotarpį – ne dvejus, o bent penkerius metus. Tuomet dalis personalo galėtų baigti darbą ir išeiti į pensiją.

Ligoninių atstovas taip pat teigė, jog ne visada aišku, pagal ką sprendžiama, kurioje įstaigoje teikti kurias paslaugas, nes skirtingai traktuojamos panašios įstaigos su panašiu potencialu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, jog savivaldybės dėl pertvarkos neturi vieningos nuomonės, nes situacija jose yra labai skirtinga.

Jos teigimu, galimybė stiprinti pirminę sveikatos priežiūra savivaldybėms yra priimtina, tačiau kalbant apie ligoninių pertvarką, lūkestis būt pradėti nuo bandomųjų projektų tose savivaldybėse, kurios yra pasiruošusios veikti pagal naująją sistemą.

„Yra didžiulis noras savivaldybių pradėti nuo pilotų, nuo tų savivaldybių, kurios yra pasiruošusios, kuriose situacija yra tokia, kuri visiškai atitina reformos tikslus“, – pastebėjo R. Žakaitienė.

Viceministrė patikino, jog yra planuojama daryti bandomuosius projektus kiekviename regione tiek dėl finansavimo, tiek dėl paslaugų teikimo organizavimo.

Problema – privačios įstaigos

Pasak Savivaldybių asociacijos atstovės, neišspręstas lieka privačių įstaigų įsitraukimo į šią sistemą klausimas.

Demokratų frakcijos narys Algirdas Stončaitis taip pat pastebėjo, jog pertvarkoje numatoma daugiau atsakomybių atiduoti privačioms įstaigoms, tačiau šiuo metu jos nėra suinteresuotos teikti kai kurių paslaugų.

„Šiandieną aiškiai jūs žinote ir visi žinome, kad yra nepatrauklūs įkainiai ir privatus verslas paima tas paslaugas, kurios finansiškai apsimoka, tačiau sunkesnės, lėtinių ligų, sunkių ligų gydymas, jis šiandien neapsimoka ir verslas šito neima, yra paliekama valdiškoms įstaigoms, kas irgi šiandien nepakeliama našta jau yra“, – kalbėjo jis.

D. Jankauskienė pripažino, kad klausimas dėl privačių įstaigų klausimus kelia ir savivaldybės.

„Mes esame parengę parengę bendradarbiavimo sutarties projektą, kurį dabar atvirai pasakysiu, mums labai užprotestuoja pačios privačios įstaigos, nes tą bendradarbiavimo modelį – jos bijosi jo, kad valstybinės įstaigos jų neuzurpuotų, kad neleistų nedalyvauti reformoje, kad tai būtų savanoriškumo principas dalyvauti ar ne, kad ta sutartis būtų tik bendradarbiavimo, ne jokių paslaugų teikimo, ką aš galiu garantuoti“, – pasakojo viceministrė.

Norėtų bendradarbiavimo

D. Jankauskienė teigė jog reformą siekiama įgyvendinti ne „iš viršaus“, o skatinant bendradarbiavimą.

„Šį modelį mes pasiskolinome iš COVID bendradarbiavimo platformos, kai įstaigos pradėjo bendradarbiauti ir mato tame prasmę, todėl mes tikrai labai daug tikimės. Aišku, netgi daugiau tikėjomės iš visų šių regioninių posėdžių – kad savivaldybės tarpusavyje ims tartis,  ims susikalbėti. Truputėlį nuvylė, kad savivaldybės nenorėtų to daryti“, – teigė ji.

Savivaldybių šiuo metu prašoma pateikti savo pastabas apie paslaugas, kurias norėtų teikti gyventojams bei tam reikalingas investicijas.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Pagal ministerijos parengtą modelį, iki 2030 metų reikės mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo esamų daugiau kaip 16 tūkstančių.

Taip pat bus siekiama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių nuo daugiau kaip 270 iki 300 dienų per metus.