Pasaulyje gyventojų daugiau nei 8 milijardai. Pasaulyje miestai sudaro apie 2 proc., o iki 2050 metų prognozuojama, kad miestuose gyvens daugiau nei 75 proc. žmonių. Todėl urbanistika – miestų vystymosi koordinavimas ir jų struktūrinių dalių formavimas – tampa vis reikšmingesnė. Šie globalūs urbanizacijos iššūkiai aktualūs ir Lietuvai, siekiant tvaraus vystymosi ir atsigręžiant į urbanizuotos aplinkos kokybę, kuri turi lemiamos įtakos miestų ateičiai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto (AF) Urbanistikos katedra (UK) nagrinėja ir teikia siūlymus jau 80 metų. „Nors daugelio Lietuvos miestų gyventojų skaičius šiuo metu mažėja, miestų planavimas ir projektavimas nepraranda aktualumo. Mažėjant teritorinės plėtros poreikiui, atsigręžiama į urbanizuotos aplinkos kokybę – siekiama modernizuoti ir regeneruoti esamus miestus ir jų dalis. Dėmesys kreipiamas ne tik į urbanistinę struktūrą, bet ir į jos socialines, kultūrines bei ekonomines charakteristikas“, – teigia UK vedėja doc. dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė.
Lietuvos gyvenviečių tinklas susiformavo dar XVI a., tačiau šiandieninei miestų formai didžiausią poveikį padarė sparti jų plėtra XX a. II pusėje. Atkūrus nepriklausomybę, šalies urbanistinės raidos sąlygos ir tendencijos iš esmės pasikeitė, dėl kurių ypač mažesni Lietuvos miestai išgyvena besitraukiančiojo miesto fenomeną. Būtent todėl mažesnieji (5–15 tūkst. gyv.) miestai yra VILNIUS TECH AF Architektūros vientisųjų studijų III kurso dėmesio centre.
„Per pastaruosius šešerius metus nagrinėjome 19 miestų ir bendradarbiavome su jų savivaldybėmis. Tiesa, dalis jų yra itin aktyvios, dalis kiek pasyviau žvelgia į miesto audinį. Tačiau pabrėžtina, kad mažas miestas kompleksiškumo prasme nenusileidžia didmiesčiui“, – dalinasi doc. dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė. Tyrėja išskiria, kad kiekvienas miestas yra unikalus, kone visi turtingi savo istorija ir pakankamai specifiški savo geografine padėtimi. Kartais miestas turtingas išskirtiniu paveldu ar gamtiniu potencialu, ekonomine raida, bendruomenėmis, urbanistinių viešųjų erdvių struktūra ir t.t.
Didelė dalis Lietuvos miestų buvo mažiau ar daugiau suniokoti Pasaulinių karų metu, o planinė ekonomika ir industrinė pramoninė statyba, tikslingai vienodinusios miestų charakterį XX a. antroje pusėje, taip pat turėjo reikšmingos įtakos miestų charakteriui. „Studentai susipažįsta su miestų transformacijomis ir jų poveikiu autentikai. Žinoma, vienas esminių iššūkių šiandien mažam miestui yra demografiniai socialiniai iššūkiai, stabdantys evoliucijos procesą, tačiau tikslingai naudojamos urbanistinės priemonės gali daryti stebuklus urbanistiniame audinyje“, – pabrėžia mokslininkė.
Pastaruosius šešerius metus UK kartu su studentais rengė idėjas rajonų savivaldybių centrams: Širvintoms, Molėtams, Ignalinai, Pasvaliui, Kupiškiui, Pakruojui, Prienams, Vilkaviškiui, Kelmei, Kuršėnams, Joniškiui, Biržams, Rokiškiui, Anykščiams, Zarasams, Raseiniams, Jurbarkui, Šakiams, Kazlų Rūdai. Pastarajame šį rudenį vyko naujausia studentų darbų paroda. „Nagrinėjamo ir vėliau plečiamo miesto kontekste numatomi pagrindiniai uždaviniai yra susiję su teritorinės plėtros poreikio mažėjimu, atsigręžiant į aplinkos kokybės palaikymą ir struktūros modernizavimą. Dažnai kad ir mažų, regis, niekuo neišsiskiriančių atskirų miesto teritorijų „ restartas “ ar subtilus pavienis impulsas studentų darbuose gali pažadinti procesus, keičiančius aplinkos kokybę bei kuriančius tam tikrą grandininę reakciją pertvarkomų teritorijų atžvilgiu likusiose miesto dalyse“, – atkreipia dėmesį architektė-urbanistė.
Doc. dr. I. Alistratovaitė-Kurtinaitienė pasakoja, kad dalis mažų miestų problemų yra susiję su istorine miesto dalimi ir tuomet galima taikyti: miesto branduolio revitalizaciją, miesto visuomeninio centro modernizavimą, centrinės dalies aikščių kompleksinę regeneraciją ar modernizavimą. Anot docentės, nemažai susirūpinimo kelia ir neefektyviai naudojamos pramoninės teritorijos bei nepakankamai platus žvilgsnis į masinės statybos gyvenamąsias struktūras. Tyrėja taip pat išskiria, kad mažieji miestai paprastai yra įsikūrę šalia vaizdingų vandens telkinių, tačiau jų prieigos nėra įveiklintos, neatliepia šių dienų gyventojų poreikių ir slepia savyje didelį potencialą.
„Atkreiptinas dėmesys ir į miesto silueto bei urbanistinių viešųjų erdvių svarbą. Dažnai mažų miestų centruose įkurdinami tūriu disonuojantys prekybos centrai, kurie tarsi užkonservuoja ir stabdo šių erdvių vystymąsi. O juk miesto išskirtinumas dažniausiai ir patiriamas jo erdvių dėka, todėl daugeliui miesto dalių, ypač jų urbanistinėms viešosioms erdvėms, reikia scenarijaus, kuris jas atgaivintų“, – akcentuoja mokslininkė.
Miestų planuotojų dienos proga VILNIUS TECH Urbanistikos katedra kviečia Lietuvos miestus įvertinti savo unikalumą, potencialą ir įgyvendinti scenarijus, kuriančius kokybišką gyvenamąją aplinką. Miestų galimi ateities scenarijai plačiai nagrinėjami bus ir XVIII Urbanistikos forume, vyksiančiame lapkričio 13 d.
