Šalies gyventojai gėlo požeminio vandens gręžinius galės įteisinti per ilgesnį laiką – iki 2027-ųjų gegužės pabaigos.
Seimas pirmadienį priėmė tokias Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą: už balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 11 susilaikė.
Pataisos numato, kad iki 2027-ųjų gegužės pabaigos neįteisinusiems savo gręžinių gyventojams ir įmonėms bus taikoma ne tik administracinė atsakomybė, bet ir didesnis mokesčio už vandenį tarifas. Jis būtų taikomas, kol vyktų gręžinio legalizavimas.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad termino pratęsimas dvejiems metams reiškia, kad žmonėms nereikės mokėti baudų.
„Tie, kurie norėjo įsiteisinti, tie įsiteisino jau, bet daug liks neįteisintų ir vėl grįšim prie šio klausimo“, – teigė „valstietis“ Bronis Ropė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantis liberalas Simonas Gentvilas teigė, kad nauja tvarka yra ydinga, ji atveria landų piktnaudžiauti.
„Rinkos dalyviai, Geologinių įmonių asociacija, Aplinkos ministerija aiškiai indikuoja, kad per šitą laikinąjį įstatymą kai kurios neteisėtai, neskaidriai dirbančios geologijos įmonės įteisina naujus gręžinius (kaip senus – BNS). Nes išgręžti naują gręžinį kainuoja keliais šimtais eurų brangiau – mokami mokesčiai, PVM, registruojamas gręžinio pasas. Tuo tarpu esant laikinam įstatymui (…) faktiškai bus galima nemokėti PVM, išsigręžti gręžinį ir po to apsimesti, kad tai yra senas gręžinys, ir įteisinti jį kaip buvusį gręžinį“, – kalbėjo parlamentaras.
„Užuot ieškoję stabilaus, aiškaus mechanizmo, dar kartą atveriame spragą“, – pridūrė S. Gentvilas.
Jo teigimu, prieš pustrečių metų, kai buvo įteisintas gręžinių įregistravimo terminas, teigta, jog Lietuvoje buvo maždaug 11 tūkst. nelegalių gręžinių.
Pasak S. Gentvilo, jau dabar pateikta 13–14 tūkst. paraiškų gręžinius įteisinti.
Iki šiol gręžinius reikėjo įteisinti iki šių metų balandžio pabaigos.
