Seimo dėmesio centre – senjorai: turės jiems skirtą įstatymą

Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, efektyviau spręsti jų problemas, Seimas priėmė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą.

Už šį naują Lietuvos teisinėje sistemoje dokumentą ketvirtadienį balsavo 80 Seimo narių, prieš nebuvo, 1 susilaikė. 

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Lino Kukuraičio nuomone, priimtas įstatymas yra rimtas, sisteminis dokumentas, kurio vyresnio amžiaus žmonės neturėjo iki šiol.

„Vyresnio amžiaus gyventojai, nors jų dalis tampa vis gausesnė mūsų visuomenėje, iki šiol buvo bene vienintelė grupė, kuri neturėjo sisteminio visa apimančio įstatymo, kuris užtikrintų bendrą visos valstybės požiūrį ir koordinuotas pastangas užtikrinti šių žmonių gyvenimo kokybę, paslaugų prieinamumą ir aktyvų dalyvavimą visuomenėje bei darbo rinkoje”, – Eltai sakė L. Kukuraitis. 

Beje, kitos pažeidžiamos ir prioritetinės visuomenės grupės turi joms skirtus įstatymus, pavyzdžiui, vaikai turi Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymą, šeimos – Šeimos stiprinimo įstatymą, Jaunimas – Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, asmenys su negalia – Asmenų su negalia teisių pagrindų įstatymą. 

Seimo priimtas įstatymas skirtas 60 metų sulaukusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jame kalbama apie šalies vyresnio amžiaus žmonių politikos kryptis, šiai gyventojų grupei atstovaujančias institucijas. Taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugą ir nediskriminavimą dėl amžiaus, taikant pagarba orumui grįstą požiūrį visose viešosios politikos srityse.

Kaip numatyta įstatyme, vyresnio amžiaus žmonių politikos tikslas – sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinant galimybes vyresnio amžiaus žmonėms dalyvauti asmeninėje, profesinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje bei garantuojant prieinamą, kokybišką vyresnio amžiaus žmogaus poreikius atitinkančią pagalbą ir priežiūrą.

Įstatyme atsirado nuostata, įpareigojanti užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonėms būtų teikiama aiški informacija, gaminiai ir paslaugos būtų prieinami, pritaikyti jų poreikiams, tam numatant tiek skaitmeninius, tiek alternatyvius sprendinius. 

Taip pat siūloma imtis veiksmų, siekiant stiprinti vyresnio amžiaus žmonių galimybes naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis.

Dokumente kalbama ir apie būtinybę plėsti sidabrinę ekonomiką, sudaryti sąlygas ir paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe.

Siekiant užtikrinti saugumą, patogumą ir prieinamumą, siūloma statomus ir atnaujinamus būstus, viešąsias erdves, transporto infrastruktūrą pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms.

Įstatymą priėmę parlamentarai taip pat siekia sudaryti sąlygas senjorams dalyvauti kultūriniame gyvenime ir švietime.

Naujame dokumente nustatyta ministerijų, savivaldybių ir kitų valstybės institucijų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje.

Numatoma, kad prie Vyriausybės veiks Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Tai bus kolegiali visuomeninė patariamoji institucija, skirta vyresnio amžiaus žmonių socialinei įtraukčiai skatinti. Šią tarybą sudarys ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, akademinės bendruomenės ir šalies mastu veikiančių vyresnio amžiaus žmonių organizacijų deleguoti atstovai. Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos bus sudaromos ir savivaldybėse. 

Senjorams skirtas įstatymas įsigalios nuo kitų metų. Taip pat numatoma, kad pirmą kartą pagal šį dokumentą Vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybos sudarymas turi būti organizuojamas ne vėliau kaip iki 2027 m. vasario 1 d., o savivaldybių vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybų – ne vėliau kaip iki kitų metų rugpjūčio 1 d.

ELTA primena, kad Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą parengė kadenciją baigusio Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė.