Penktadienį Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija pradės pasirengimą naujam referendumui dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.
Komisijos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad būtina atlikti namų darbus iki 2024 metais planuojamo referendumo. Tarp jų – parengti naują Konstitucijos pataisos formuluotę.
„Manau, kad turime paruošti namų darbus, pasimokyti iš klaidų, kurios buvo padarytos anuomet, ir nedelsiant, nepradedant informacinės kampanijos, pasirengimo likus mažiau nei metams, jau dabar ruoštis, jau dabar kalbėti, kaip turėtų vykti, kokia formuluotė turėtų būti“, – sakė komisijos vadovė.
„Šis klausimas tikrai nepamirštas. Vyriausybės programoje nurodyta 2024 metais greičiausiai su prezidento rinkimais vykdyti vėl referendumą“, – teigė ji.
D. Asanavičiūtės nuomone, ankstesnę Konstitucijos pataisos formuluotę būtina keisti, nes ji neaiški.
„Pasiūlytoji buvo daug kam nesuprantama, ji buvo per neigiamybes, tai yra „netenka“, „negali“, „neišlaiko“. Žmonės buvo pasimetę, nežinojo, balsuoti „taip“ ar „ne“. Turėtume ieškoti aiškesnės formuluotės“, – žurnalistams sakė D. Asanavičiūtė.
Ji pabrėžė, kad nors 2019 metais su prezidento rinkimais vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo nepavyko, vis dėlto dauguma balsavusiųjų buvo „už“ Lietuvos pilietybės išsaugojimą kitų valstybių pilietybes įgijusiems asmenims.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo kitų šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams.
2019 metų gegužę kartu su prezidento rinkimais vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.
Konstitucijos 12 straipsnį siūlyta pakeisti taip: „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis.“
Nors už dvigubos pilietybės galimybę balsavo 73 proc. dalyvavusiųjų referendume arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Kad Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės būtų pakeistas, pataisą privalėjo palaikyti daugiau kaip pusė visų rinkėjų, t. y. ne mažiau kaip 1,23 milijono.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
